Šventės Kėdainiuose veja viena kitą: kėdainiečiai vos spėja iš vienos pramogos į kitą. Tačiau visi renginiai turi savo veidą ir savus pasekėjus.

Ar gali kažkas naujo sudominti kėdainiečius? Iniciatyvūs džiazo gerbėjai įsitikinę – GALI. Ir jau rugpjūčio 18-ąją, šį sekmadienį, kviečia į pirmąjį džiazo festivalį „Broma Jazz“ Lietuvos centre.

Kėdainius prisijaukinęs džiazas čia skamba jau bene 40 metų. Atėjo tinkamiausias laikas palepinti miestiečius bei patenkinti miesto muzikos poreikį. Festivalio programoje šeši nemokami gyvo garso džiazo koncertai trijose scenose – viešojoje bibliotekoje, rotušės kiemelyje ir Daugiakultūriame centre.

Festivalyje galima bus išgirsti įvairiausių džiazo krypčių ir variacijų: swing, funk, big band jazz, electrobop, smooth jazz, free jazz ir kitų. Maždaug 100 atlikėjų arsenale – Lietuvos džiazo korifėjai: Leonidas Šinkarenko, Liutauras Janušaitis, Arvydas Joffe, Linas Būda ir daugelis kitų. Taip pat svečiuose – gitaristas Robin Aristorenas, dainininkė Daiva Starinskaitė.

Be koncertų į festivalį įsilies šurmuliuojantis blusų turgus, po miestą blaškysis dixy band „BrasSpalvos“. Judėti kvies nenustygstantys lindihopo šokėjai. Gurmanų akis džiugins fakyrų ir kapoeira pasirodymai. Jaunimo asociacijos įvairiomis akcijomis užims visus festivalio lankytojus – nuo mažiausių iki didžiausių. Dailininkai ir fotografai fiksuos įsimintiniausias festivalio akimirkas.

Gidai vedžios po Radvilų dvasios kupiną miesto senamiestį. „Broma Jazz“ savanoriai visuomet bus nusiteikę padėti. Mintimis apie būsimą festivalį sutiko pasidalyti vienas jo iniciatorių Muzikos mokyklos mokytojas Vitalis Vidikas.

– Kaip sumanėte surengti Kėdainiuose džiazo festivalį?

– Visada norėjau padaryti festivalį Kėdainiuose, bet iki šiol nejaučiau, kad tam yra tinkamas laikas. Ne paslaptis, kad daugiausia džiazą grojome tik artimiausiems draugams ir patys sau. Prieš gerus dvidešimt metų buvome pradėję groti Pirklių restorane, tačiau matėme, kad anaiptol ne visa publika mėgaujasi ir priima tokią muziką. Ir mes, muzikantai, ir džiazui neabejingas verslininkas Saulius Grinkevičius, kuris mus tuomet ir pakvietė padžiazuoti, manome, kad tada dar buvo šiek tiek per anksti. O dabar jau visai kita situacija.

Mūsų rėmėjas Saulius Grinkevičius sako, kad „Kėdainiai subrendo džiazo festivaliui“. Festivaliui rengti susiklostė labai palanki situacija: užaugo naujoji karta, mano mokinys Dovydas Sagaitis su džiaugsmu ėmėsi įgyvendinti idėją, susibūrė daug entuziastų ir palaikančiųjų. Tai nuostabu. Labai geras jausmas, kai kiekvienas padaro kažkokį darbelį. Mus palaiko ir remia savivaldybė bei kiti rėmėjai, daug prisideda žiniasklaida, viešindama apie renginį.

– Ar ne per daug festivalių ir koncertų Lietuvoje?

– Manau, kad tikrai ne. Kaip tik labai gerai, kad yra iš ko rinktis. Gal, kai yra tiek daug pasiūlos, sunkiau susiprasti ko ir kur tu nori, bet žmonės dabar domisi ir yra apsišvietę, moka kalbas, internete sugeba susirasti, ką groja vienas ar kitas atlikėjas, ir nusprendžia, nori ateiti į jo koncertą, ar ne.

– O Kėdainiuose?

– Festivaliai savame mieste tiesiog fantastika. Tai kaip pietūs pas mamą. Tegul jų būna tik kuo daugiau.– Kaip atradai džiazą?

– Jis pats mane susirado. Išgirdau, „prilipo“, susidomėjau, pradėjau mokytis ir vis dar mokausi.

– Kas tau yra džiazas?

– Man džiazas tai jausmas. Toks jausmas, kada tu nežinai ir net nenori žinoti, kas bus rytoj, poryt ar net po kelių valandų. Tai pats gyvenimas, kurį tu gyveni. Tai kokteilis iš paprastų neypatingų dienų bei tokių svarbių sudėtinių dalių, kaip laisvė nuo dogmų, priimtų normų, standartų ir nuo visokių madų, o didysis jo plakiklis yra improvizacija. Ką ryte gurkštelėsi, taip ir nudžiazuosi. Gal todėl aš muzikos beveik ir nekuriu, o tik improvizuoju. Nes muziką, kaip ir dieną, kaskart noriu išgyventi kitaip.

– Ko niekada nepadarytų džiazo muzikantas?

– Niekada nebaigtų kūrinio ar improvizacijos pirmu laipsniu ir niekada nenuskriaustų kito žmogaus. Ši kėdainiečių iniciatyva – tarsi padėka visiems, kurie kūrė, klausė, rėmė ir išgyveno džiazo muziką tam, kad jos istorija turėtų ateitį ir, kad ta ateitis būtų šviesi. Tad nepamirškite rugpjūčio 18-ąją atsiduoti džiazui.

Evelina Šilinskaitė

Knypava.lt