Pasaulyje vis labiau populiarėja skruzdėlių auginimas namuose. Jos tampa naminiais gyvūnėliais, kuriais rūpinamės, prižiūrime ir saugome. Tačiau ką daryti, kai šie padarėliai atsikrausto nekviesti ir dar siaubia virtuvę? Kad ir kaip būtų gaila, tenka imtis priemonių jų iškraustymui. Galima rinktis agresyvias chemines priemones arba švelnius liaudiškus receptus. Patartina – liaudiškos priemonės. Taip būsite ramūs, kad
[ tęsti... ]

Sovietmečiu iš miškų buvo genama drebulė, netgi beržas. Žalią gatvę turėjo vienarūšiai eglynai. Šiandien gamtosaugininkai saugomose teritorijose siūlo naikinti ne tik juos, bet ir raudonųjų ąžuolų giraites. Neva šie svetimžemiai medžiai išstums vietines rūšis ir užkariaus visus miškus. Pasiūlė iškirsti ąžuolus Prie įvažiavimo į Dusetų girią auga gražus jauno ąžuolyno gojelis. Prie pat kelio pasodinta
[ tęsti... ]

Nors šaltokas pavasaris mūsų nelepina saulėtais orais, vis daugiau žmonių savaitgalius praleidžia miškuose, parkuose ar darbuojasi soduose. Kasmet Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) Radviliškio skyriaus specialistai Radviliškio r. Linkaičių miške vykdo erkių gausos stebėjimą, kuris paprastai pradedamas balandžio mėnesį. Erkės tampa aktyvios, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 5–7 laipsnių šilumos. Įvertinus temperatūrų svyravimus, šiemet
[ tęsti... ]

„Pavasariška šiluma ir vėluojantis žydėjimas silpnina bites. Ieškodamos maisto, jos net buvo ėmusios vagiliauti – lankyti ne augalus, o svetimus avilius“, – sakė Lietuvos žemdirbystės instituto sektoriaus vedėjas daktaras Jonas Balžekas Šiuo pažiūriu J. Balžekas netgi įžvelgė bičių ir žmonių panašumą: ,,Sunkmečiu ir vienų, ir kitų stovyklose padaugėja nenaudėlių.“ Šiluma gali ir kenkti Bitininkystės sektoriaus
[ tęsti... ]

Lietuviai atrado naują investavimo būdą – privačias nedideles saulės jėgaines, kurių gaminamą elektros energiją galima parduoti elektros tinklams. Kaip „Veidui” pasakojo tokias jėgaines įrenginėjančios įmonės „Saulės energija” direktorius Edmundas Žilinskas, šiais metais patvirtintas patrauklus elektros iš nedidelių saulės jėgainių supirkimo tarifas, todėl žmonės masiškai įsirenginėja mažytes, iki 30 kilovatų (kWh) galios elektrines. Šiemet tarifas integruotoms
[ tęsti... ]

Aplinkosaugininkai kreipiasi į visus gyventojus, kad niekas nepraeitų pro šalį pamatęs degančią žolę ir pasistengtų užgesinti ugnį, kad ji neišplistų. Nedideliame plote liepsnas lengvai galima užgesinti plakant šakomis ir trypiant kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Matant, kad ugnies nepavyks pažaboti, reikia nedelsiant kviesti ugniagesius telefonu 112. Vien praėjusią parą ugniagesiai 152 kartus
[ tęsti... ]

Augalų ir gyvūnų rūšys, patekusios į naujas, joms neįprastas gamtos buveines, gali nustelbti vietinę augaliją bei gyvūniją ir pakenkti aplinkai. Tokie organizmai vadinami invazinėmis rūšimis. Pastaruoju metu šios gyvūnų ir augalų rūšys kelia nemažą grėsmę visos Europos gamtinei biologinei įvairovei. Todėl tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse imtasi priemonių kovoti su invazinėmis rūšimis. Invazinės rūšys
[ tęsti... ]

Globaliniu atšilimu jaunos kartos žmonės buvo pradėti gąsdinti jau mokykloje – alternatyvi energetika, taupymas ir ekologija tapo ne tik žodžiais, reiškiančiais visuomenę, kuriai rūpi, bet ir privalomosiomis sąlygomis, norint išsaugoti planetą, kurioje gyvename. Verta susimąstyti, ar viską, kas yra sakoma, reikia laikyti absoliučia tiesa? Dauguma mokslininkų pastaruoju metu sutinka, kad klimatas keičiasi cikliškai, pradedant ledynmečiais
[ tęsti... ]

Pastaraisiais dešimtmečiais Kėdainių rajone išplitęs iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis visų pirma išsiskiria savo dydžiu – palankiomis sąlygomis šios žolės gali išaugti iki 3−5 m aukščio, stiebo skersmuo − iki 12 cm. Sosnovskio barštis turi net keletą bruožų, kurie yra nepalankūs žmogui. Visos augalo dalys kaupia daug aktyvios medžiagos furokumarino, kuris, žmogui prisiartinus prie augalo,
[ tęsti... ]

Jau rašėme, jog Lietuvos ornitologų draugija daugelį metų stebi kovų (Corvus frugilegus) kolonijų mažėjimą šalyje. Viena iš priežasčių gali būti žemės ūkio intensyvėjimas ir chemizacija (ypač pesticidų naudojimas). Tai blogina kovų mitybines sąlygas, nes veisimosi metu kovai, daugumoje, maitinasi žemės ūkio naudmenose. Pablogėjusios mitybinės sąlygos nulemia mažesnį produktyvumą. Tačiau didžiausia grėsmė kovams yra jų veisimosi
[ tęsti... ]