Apie spaudos draudimą Lietuvoje Muravjovo koriko pavardę yra girdėjęs ir nelabai istorija besidomintis žmogus. Šis Vilniaus generalgubernatorius taip buvo pramintas už žiaurumą malšinant 1863 m. sukilimą Lietuvoje ir Baltarusijoje. Po šio sukilimo numalšinimo vienas M. Muravjovo nurodymų buvo uždrausti lietuvišką spaudą. Ne tik elementoriai, bet ir maldaknygės turėjo būti spausdinamos rusiškomis raidėmis. M. Muravjovo pasekėjas
[ tęsti... ]

Įprastinė, įprasta kaina, o ne reguliari Pasakymas „reguliari kaina“ netaisyklingas. Turėtų būti „įprastinė kaina“, „įprasta kaina“ (nors angl. regular cost, regular price).   Lietuvių kalboje tarptautinis žodis „reguliarus, -i“ vartojamas tik dviem reikšmėmis: 1. „tolygiai ir taisyklingai atliekamas, vykstantis“, pvz.: reguliari mityba, reguliarus gydymas; 2. „organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas“, pvz.: reguliarioji kariuomenė; dar priev. –
[ tęsti... ]

Seimas, pritardamas Europos Sąjungos skatinimui išlaikyti vietines kalbas ir atsižvelgdamas į tai, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, nutarė 2013-uosius paskelbti Tarmių metais. Už Seimo nutarimą „Dėl 2013 metų paskelbimo Tarmių metais“ (projektas Nr. XIP-2391(5) balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 parlamentaras. Dokumento aiškinamajame rašte pažymima, kad gyvoji tarmių tradicija sparčiai
[ tęsti... ]

Sovietžmogis, valdžiažmogis, biuzasriubė, afterpartis, kelių gaidelis, nusnorinti. Tai – tik dalis naujausių žodžių, kurie pateko į pradėtą kurti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną. Apie tai, kaip gimsta nauji žodžiai ir kokią reikšmę jų populiarumui turi politikai – portalas delfi.lt publikavo pokalbį su lietuviškus naujadarus renkančia Lietuvių kalbos instituto mokslininke daktare Rita Miliūnaite. Naujažodžiai – tam tikru
[ tęsti... ]

Parduotuvėse tenka matyti ir tokių keistų prekių – nukalkintoją, baltintoją, išjungėją, išėmėją ir pan. Štai vienos Kėdainių parduotuvės reklaminis užrašas siūlo drėgmės surinkėjus, taigi, matyt, parduoda žmones, kas, žinoma, Lietuvoje yra draudžiama. Su priesaga -ėjas lietuviai nuo seno darydavosi tik asmenų pavadinimus, dažniausiai pagal darbą, verslą, amatą, profesiją: siuvėjas, pirkėjas, pjovėjas ir pan. Didžiųjų kalbos
[ tęsti... ]

Vis dar pasitaiko skelbimų, pranešimų, kad greitai, t. y. vasario 16-ąją, švęsime Lietuvos nepriklausomybės dieną. Šiek tiek painiojama. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Jei kartais suabejojate, koks tikslus vienokios ar kitokios šventės pavadinimas, arba norite pasitikslinti – ar tai šventė, ar atmintina diena, reiktų internete
[ tęsti... ]

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad iš seniūnijų aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių yra sudaromos seniūnaitijos, o seniūnaitijų gyventojai renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius (žr. 33 str.; šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija čia). Pagal įstatymą gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymas (sugrupavimas) į seniūnaitijas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Seniūnaitijų
[ tęsti... ]

Pamačius Kauno božolė chorą, pasipuošusį rausvais rūbais, bei kai kur žodį božolė su kabutėmis, kilo noras nors truputį pasidomėti šiuo vynu ir žodžiu. „Le Beaujolais Nouveau est arrivé!“ – taip džiaugiasi prancūzai (ir ne tik jie) trečią lapkričio ketvirtadienį, kai ragauja jauną Božolė regiono vyną. Božolė – raudonas, švelnaus skonio, kvepiantis vaisiais Burgundijos vynas. Taip
[ tęsti... ]

Senamiesčio krautuvėlė, „Senamiesčio krautuvėlė“, Kaštonų vaistinė, „Kaštonų“ vaistinė, „Kaštonų vaistinė“… Tiesioginiai pavadinimai – be kabučių Pagrindinė taisyklė – tiesioginiai pavadinimai rašomi be kabučių, simboliniai – su kabutėmis. Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių paskutinis 12-as punktas sako: „Simboliniais pavadinimais nelaikytini tokie pavadinimai, kurių pagrindinis žodis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšinis pavadinimas, pvz.:
[ tęsti... ]

Pirmiausia norisi priminti, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, žodis viensėdis vertinamas kaip tarmybė. Bendrinei kalbai teiktinesniu laikomas vienkiemis. Žodis vienkiemis tikrai yra
[ tęsti... ]