Antrasis rungtynių kėlinys buvo atviresnis ir kontratakavo tai viena tai kita komanda. O trečiąjį įvartį pelnė vienas geriausių „Dainavos“ žaidėjų Virgis Miknevičius. Baigiantis rungtynėms „Nevėžio“ futbolininkai turėjo kelias gan dėkingas progas įvarčiams įmušti Arūnas Kolojanskas, Dainius Raudonius, tačiau pritrūko meistriškumo. Tad čempionato starte 0:3. Sekančios rungtynės numatomos ateinančią savaitę.

Klubo pirmininkas Robertas Činikas

 FK „Nevėžis” informacija

Knypava.lt

Galima rinktis agresyvias chemines priemones arba švelnius liaudiškus receptus. Patartina – liaudiškos priemonės. Taip būsite ramūs, kad jūsų vaikai nesuvalgys kažko apnuodyto nuo grindų ar chemikalai nepaklius į kvėpavimo takus.

Saldus masalas skruzdėlėms privilioti. Į puodelį įpilkite vandens su trupučiu medaus ir cukraus, puodelio kraštus taip pat apšlakstykite šiuo tirpalu. Gana greitai puodelis bus pilnas juodos arba rudos masės. Parinkite didesnio skersmens indą, kad padarėliams būtų patogu įlipti.

Uogienės spąstai. Reikia paimti šaukštą uogienės ir sumaišyti su nedideliu gabalėliu mielių. Skruzdės privalgo šio mišinio, mielės jų organizme plečiasi, kol galiausiai skruzdė žūva.

Saulėgrąžų aliejus. Kad jos nepultų prie maisto produktų, išorinius indų ir maišelių (kuriuose laikomi produktai) kraštus patepkite saulėgrąžų aliejumi. Bent dėl šių maisto produktų galėsite būti ramūs.

Įvairūs lapai. Laukinių mėtų, pelyno, šeivamedžio lapai, kreidos milteliai taip pat atbaido skruzdes. Pamėginkite ant skruzdžių takų padėti pomidorų stiebų, nedžiovintų, o nuskintų pomidorų kerų (ne vaisių). Jos nemėgsta pomidorų skleidžiamo kvapo. Skaitėme nemažai atsiliepimų, kur tikinama, kad skruzdės po šios staigmenos iškart dingo.

Kreida. Sutrinkite gabalą kreidos ir pabarstykite jų pamėgtose vietose. Šį metodą būtina taikyti lygiagrečiai su kitu skruzdžių naikinimo metodu, nes kreida skruzdžių neišnaikina, tik „išvaiko jų suvažiavimus“.

Valgoma druska. Skruzdės nemėgsta valgomos druskos. Pabarstykite druskos ant jų takelių ar prie buveinės. Būdami gamtoje, druskos galite paberti aplink stalą, kad „draugės“ neliptų į maistą.

Skruzdės žmonių namuose – šeimininkų kaltė

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, jei kruopščiosios skruzdės-darbininkės ima vis dažniau lankytis žmonių namuose, kalti patys šeimininkai. „Jeigu namuose pilna maisto, kuris lengvai prieinamas, kodėl gi nepasivaišinus ir neparnešus gardumynų kitiems skruzdžių lizdo gyventojams? Kieme paliktas dubenėlis su vandeniu gali tapti ne tik skruzdžių troškulio malšinimo šaltiniu, bet ir plaukymo baseinu. Į žmogaus būstą sodo skruzdėlės užklysta ieškodamos maisto (ypač saldumynų), ir jei jau viena skruzdėlė aptiko gardų kąsnelį, galima tikėtis ištisos skruzdžių armijos antplūdžio, nes naudinga informacija apie maisto atsargas bus perduota ir kitoms skruzdėms. Skruzdėles domina bet koks maistas, kurį galima rasti neuždengtuose induose, naminių gyvūnų dubenėliuose, šiukšlių dėžėse“, – rašoma centro svetainėje.

Čia pat pateikiami būdai, kaip galima išvengti skruzdėlių:

Laikykite maistą sandariai uždarytą, skruzdėlėms neprieinamose vietose.

Reguliariai valykite virtuvės baldų paviršius ir grindis, kad skruzdės neaptiktų maisto likučių.

Nepalikite maisto ir vandens likučių naminių gyvūnų dubenėliuose.

Augalus apklijuokite juostelėmis lipniu paviršiumi, jei skruzdės „užsiiminėja alpinizmu“ ant jūsų kambarinių augalų.

Užtaisykite visus plyšius namo pamatuose, kad skruzdės neįsirengtų ten savo būsto.

Sode reguliariai surinkite nukritusius vaisius ir uogas, laiku nuskinkite pernokusius vaisius, kurie vilioja skruzdėles ir skatina jas kopti į medžius.

Yra augalų, skleidžiančių skruzdėlėms nemalonų kvapą. Norint atbaidyti sodo skruzdėles, ant takų, prie įėjimo į šiltnamius ar tarplysviuose verta pamėtyti išgenėtų pomidorų ūglių arba vystančių šeivamedžio ūglių ir lapų.

Skruzdėlėms taip pat nepatinka kavos tirščių kvapas.

Juokaujama, kad skruzdės negyvena kartu su tarakonais. Tad jei norite jų atsikratyti, užsiveiskite tarakonų, tik prieš tai išbandykite liaudiškus „draugių atsikratymo“ patarimus.

Knypava.lt

Dalyvavo Jaunimo reikalų tarybos nariai, savivaldybės darbuotojai, rajono jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai, rajono mokinių tarybos nariai ir kt. Atvyko ir rajono meras Rimantas Diliūnas

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendindamas projektą „Integruotos jaunimo politikos plėtra“, finansuojamą Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšomis, atliko jaunimo politikos kokybės vertinimus 53-iose savivaldybėse. Marius Ablačinskas, VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto darbuotojas, pristatė jaunimo politikos kokybės Kėdainių rajono savivaldybėje vertinimo rezultatus.

Darant tyrimus, buvo surinkti duomenys apie jaunimo politikos padėtį savivaldybėje, joje įgyvendinamas programas ir jaunimui skirtas priemones; išsiaiškinti savivaldybės jaunimo politikos privalumai ir trūkumai; aptarti gerosios praktikos pavyzdžiai; surinktus duomenis išanalizavus pagal Jaunimo politikos savivaldybėse kokybės metodiką, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. A1-157, pateiktos išvados ir rekomendacijos jaunimo politikos įgyvendinimo prielaidoms ir įgyvendinimo procesui tobulinti.

Privalumų, teigiamų dalykų jaunimo politikoje mūsų savivaldybėje yra labai daug. Pavyzdžiui esantys dokumentai, reglamentuojantys jaunimo politikos formavimą ir įgyvendinimą, užtikrina pakankamą jaunimo politikos įgyvendinimą savivaldybėje; suformuota ir veikia Jaunimo reikalų taryba, patvirtinti jos nuostatai, reguliariai rengiami tarybos posėdžiai, patvirtintas jos metinis veiklos planas. Savivaldybėje veikia gana didelis skaičius jaunimą atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų, veikia 22 formaliojo švietimo įstaigos ir net 4 neformaliojo ugdymo įstaigos. Savivaldybėje įgyvendinami projektai ir programos, skirti mokinių ir studentų savivaldai stiprinti. Didžioji dalis respondentų turėjo galimybių pastaraisiais metais pasinaudoti projektiniu finansavimu. Savivaldybės administracija teikia materialinę paramą ne tik lėšomis bet ir kitomis formomis (patalpomis, transportu ir kt.). Savivaldybės administracija įgyvendina projektus kartu su jaunimo organizacijomis, padeda jaunimo organizacijoms užmegzti tarptautinius ryšius, įtraukia jaunimo atstovus į tarptautines delegacijas. Savivaldybės teritorijoje įgyvendinami mokymai ir kvalifikacijos tobulinimo kursai asmenims dirbantiems su jaunimu. Jaunimo neformalaus mokymo ir konsultavimo paslaugas teikia ne tik savivaldybės administracija, bet ir jaunimo bei su jaunimu dirbančios organizacijos.

Ypač pabrėžta, kad Jaunimo reikalų koordinatorė Švietimo skyriaus vyr. specialistė Audronė Stadalnykienė yra labai iniciatyvi, jos veikla yra teigiamai vertinama jaunimo organizacijų atstovų, tik kaip trūkumas paminėta tai, kad koordinatorė vienintelė nuosekliai užsiima jaunimo reikalais savivaldybėje, kiti savivaldybės tarnautojai tuo užsiima tik epizodiškai. Nors pats pranešėjas tuo suabejojo, nes juk ir Švietimo ir Kultūros ir sporto skyriai labai daug užsiima su jaunimu.

Nemaža bėda ta, kad didelė dalis jaunimo organizacijų yra neaktyvios, o jaunimo dalyvavimas jaunimo organizacijų veikloje kol kas yra palyginti ribotas. Tad reiktų stengtis į sprendimų priėmimą įtraukti daugiau jaunuolių, skatinti jų aktyvumą. Skatinti jaunimo dalyvavimą formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų savivaldoje. Atkreiptas dėmesys, kad, atsižvelgiant į ribotas finansines savivaldybės galimybes, neformaliam švietimui turėtų būti išnaudojamos nacionalinio projektinio finansavimo galimybės, potencialiai jungiantis su kitomis savivaldybėmis. Reikėtų daugiau skirti dėmesio jaunimo informavimui apie savivaldybėje svarstomus ir priimamus sprendimus jaunimui aktualiais klausimais ir apie savivaldybės įgyvendinamus projektus jaunimui.

Apskritai jaunimo politikos kokybės Kėdainių rajono savivaldybėje vertinimo rezultatai yra geri. Su tyrimu galima bus greitai susipažinti www.kedainiai>Sritys>Jaunimas. Apie šią ir kitą projekto „Integruotos jaunimo politikos plėtra“ veiklą daugiau informacijos galite rasti interneto svetainėje www.ijpp.lt.

Minėto projekto metu atlikto Jaunimo problematikos tyrimas Kėdainių rajono savivaldybėje. Tyrimo ataskaitą galima rasti www.kedainiai.lt (Sritys>Jaunimas>Tyrimai).

Parengė Rūta Švedienė

Knypava.lt

Kreipiamės į Jus prašydami prisidėti tvarkant ir gražinant mūsų miestą.

Šią vasarą – daug švenčių: birželio 2 d. vyks švietimo ir kultūros įstaigų vaikų ir jaunimo mėgėjų meno kolektyvų dainų šventė, liepos 14-ąją – Agurkų šventė, o rugpjūčio antrą savaitgalį – Miesto 640-ojo gimtadienio šventė. Tai tik pagrindinės savivaldybės organizuojamos šventės. Žinoma, bus rengiama ir Ledų šventė, bus ir kitų įvairių renginių. Šią vasarą ruošiamės sutikti nemažai svečių iš kitų savivaldybių, taip pat ir užsienio šalių. Vis daugiau turistų užsuka į mūsų kraštą.

Turime daug minčių, kaip pagražinti mūsų miestą, padaryti jį jaukesnį, mielesnį tiek svečiams, tiek mūsų žmonėms: vaikams, jų tėvams ir seneliams, jaunimui.

Deja, savivaldybės biudžetas leidžia mums tik minimaliai užtikrinti miesto tvarkymo, puošybos darbus. Esame tikri, kad Jūs ir Jūsų bendrovių darbuotojai jaučiatės tikri Kėdainių krašto šeimininkai, tad tikimės supratimo ir prašome pagal galimybes prisidėti šienaujant, gražinant, tvarkant aplinką (ypač esančią šalia Jūsų įmonės), uždengiant miesto nepuošiančias statybvietes, įrengiant vaikų žaidimų aikšteles.

Labai laukiame Jūsų iniciatyvos – puikių idėjų gali kilti mums visiems.

Jūsų pasiūlymų laukiame el. paštu info@kedainiai.lt. Galite skambinti telefonu merui (8 347) 69 501 arba administracijos direktoriui (8 347) 69 551, arba miesto seniūnui (8 347) 67 287. Taip pat būtų malonu, jei užeitumėte pasikalbėti (prieš tai susitarus telefonu). Labai lauksime. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame.

Kėdainių rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas

Kėdainių miesto seniūnijos seniūnas Alvydas Kleiva

Kėdainių r. savivaldybės informacija

Knypava.lt

Vieni moksleiviai minėjo tris, kiti – penkis tūkstančius. O A. Maldeikinė patikslino: ,,Dešimt tūkstančių litų. Į šią sumą įeina daug kas – ir mokyklų, ir pedagogų bei kitų tarnybų darbo užmokestis, ir kitos būtinos paslaugos.“

Tvirta nuomone apie daugelį šalies ekonomikos klausimų garsėjanti A. Maldeikienė Kėdainiuose labiausiai akcentavo valstybės lėšų valdymą.

„Šalį į vis gilesnę duobę stumia ypač stumia netikusi mokesčių sistema. Mūsuose jie užkrauti visiems, o tarkime, Šveicarijoje ar Japonijoje – daugiau turi mokėti tie, kurių pajamos – didesnės už vidutines. Mūsų mokesčių sistema skirta išlaikyti milžiniškai biurokratų armijai. Tokią situaciją tiesiog privalu kuo skubiau taisyti“, – sakė ekspertė.

Kalbėdamasi su Kėdainių jaunimu, A. Maldeikienė nieko nemaskavo: konstatavo, kad nemaža dalis visuomenės – sužalota, kad dažnas jos narys – ne itin nuovokus, tačiau jaučiasi kone pasaulio bamba, kad vis labiau madinga tik imti, o nieko neduoti. Visuomenėje vis labiau įsigali individualizmas, o kalbos apie bendruomeniškumą tampa tik nuobodžiu fonu.

Kada pagaliau baigsis ekonominė krizė? A. Maldeikienė atsakė gana netikėtai: „Žmogui būdinga ieškoti savo kelio, o krizė – tarsi posūkio taškas kryžkelėje. Vadinasi, kol gyvensime pilnaverčiai ir bandysime užčiuopti pokyčius, tol ir būsime krizėje. O sveikoje visuomenėje tai vyksta nuolat“.

Dabartinio laikmečio A. Maldeikienė netgi nevadina krize: ,,Juk mes einame tuo pačiu keliu kaip ir anksčiau, tikėdamiesi, kad šalį išgelbės vėl prasidėjęs ekonomikos augimas. Tai – nieko naujo. Tikroji krizė prasidės, kai išdrįsime savęs paklausti, ar iš vis einame ten, kur reikia. Ar teisingai elgiamės, jei didelė dalis visuomenės palieka savo Tėvynę ir kultūrines ištakas?“

Vilija Mockuvienė

Knypava.lt

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) išanalizavo Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtį ir atliko jų sudedamųjų dalių poveikio žmonių sveikatai analizę. Tyrimo metu buvo remiamasi NMVRI atliktais energinių gėrimų laboratoriniais tyrimais bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų energinių gėrimų gamybos ir prekybos vietose patikrinimų metu surinkta informacija apie energinių gėrimų asortimentą, jų sudedamąsias dalis.

Nors rinkoje yra daugybė energinių gėrimų, visų jų sudėtis panaši: daugumos jų sudėtyje yra kofeino ir taurino (įvairiais kiekiais). Beveik visada į energinius gėrimus yra pridėta cukraus, nors kai kurie gamintojai gamina energinius gėrimus ir be cukraus. Cukrus energiniuose gėrimuose yra plačiai naudojamas, nes tai yra labai greitas energijos šaltinis. Kitos energiniams gėrimams būdingos sudedamosios dalys tai – gliukuronolaktonas, B grupės vitaminai, guaranos ekstraktas ir kt. Šių sudedamųjų dalių deriniai yra labai svarbūs, nes jie suteikia gėrimui skonį, nuo jų kiekio ir derinio priklauso poveikis, poveikio pradžios ir pabaigos laikas. Atliekant rizikos vertinimą nustatyta, kad Lietuvos rinkoje yra daugiau nei 50 pavadinimų energinių gėrimų. Daugiausiai jų yra pagaminti Lenkijoje – 43,8 %; Lietuvoje pagamintų energinių gėrimų – 27,1 %.

Energinių gėrimų sudedamosios dalys

Poveikio žmonių sveikatai požiūriu, bene svarbiausioji energinių gėrimų sudedamoji dalis yra kofeinas. NMVRVI laboratorijoje buvo nustatomas kofeino kiekis. Visuose tirtuose mėginiuose kofeino kiekis atitiko deklaruojamą etiketėse ir buvo 24-32 mg/100 ml. 70 % energinių gėrimų sudėtyje kofeino turi 32 mg/100 ml. Mokslinės literatūros duomenimis, saikingas kofeino vartojimas (iki 300 mg per dieną) nekelia pavojaus sveikatai, tačiau kofeino vartojimas dideliais kiekiais gali sukelti nemigą, raumenų drebulį bei padažnėjusį kvėpavimą, gali padidėti kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų dažnis. Kofeinas aktyviną diurezę (šlapimo išsiskyrimą), praplečia bronchus, didina skrandžio rūgšties sekreciją, pagreitina medžiagų apykaitą. Nėščios moterys ir vaikai kofeiną turėtų vartoti tik labai saikingai.

15,6 % Į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamų energinių gėrimų sudėtyje yra gliukuronolaktono, 54,9 % – taurino. Remiantis Europos maisto saugos tarnybos pateikta moksline nuomone apie taurino ir gliukuronolaktono poveikį, Lietuvos rinkoje esančiuose energiniuose gėrimuose didžiausi taurino ir gliukuronolaktono kiekiai (atitinkamai 400 mg ir 100 mg) nekelia pavojaus sveikatai.

18 % Lietuvos rinkoje parduodamų energinių gėrimų sudėtyje turi guaranos ekstrakto, kurio sudėtyje yra tonizuojamąjį poveikį turinčio kofeino.

Vitaminai B2, B3, B5, B6 ir B12 yra pagrindiniai B grupės vitaminai, kurie pridedami į energinius gėrimus. Visi B grupės vitaminai yra tirpūs vandenyje. Dauguma jų veikia kaip kofermentai ir yra būtini fermentų, greitinančių biochemines reakcijas organizme, veikimui. B grupės vitaminai svarbūs energijos gamybai, angliavandenių metabolizmui ir geram nervų sistemos funkcionavimui. Ne visi į Lietuvos Respublikos rinką pateikiami energiniai gėrimai sudėtyje turi B grupės vitaminų – 27,4 % energinių gėrimų sudėtyje nėra jokių vitaminų. Daugiausiai Lietuvoje yra energinių gėrimų, kurių sudėtyje yra vitaminų B2 ir B6. Energinių gėrimų sudėtyje (100 ml) esantys vitaminai dažniausiai neviršija rekomenduojamos paros normos. Atkreiptinas dėmesys, kad pakuotėje dažniausiai yra 250 ml ar 500 ml energinio gėrimo, o tai reiškia, kad suvartoję pakuotę energinio gėrimo gausime įvairių B grupės vitaminų nuo 125 % iki 350 % rekomenduojamos paros normos. Analizės metu nustatyti vitamino B12 kiekiai, kurie ženkliai viršija rekomenduojamą paros normą, tačiau nėra mokslinių tyrimų, įrodančių tokios dozės neigiamą poveikį sveikatai.

Suvartojamo kofeino kiekis priklauso ir nuo pakuotės dydžio

Energiniai gėrimai dažniausiai parduodami skardinėse, kurių standartinė talpa yra nuo 150 ml iki 330 ml. Daugiausiai energinių gėrimų parduodama išpilstytų į 250 ml pakuotes – 37 %. 30 % į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamų energinių gėrimų parduodama 0,5 l (500 ml), 5 % – 1 l pakuotėse. Atsižvelgus į tai, kad skirtingo dydžio pakuotėse parduodamų energinių gėrimų sudėtis panaši, tikėtina, kad įsigijus didesnę pakuotę, vienu metu galima išgerti daugiau energinio gėrimo, taigi – didesnė perdozavimo tikimybė, nes atsiranda reali galimybė suvartoti daugiau kofeino ir kitų tonizuojamąjį ir stimuliuojamąjį poveikį turinčių medžiagų. Išgėrus 1 l energinio gėrimo žmogus vidutiniškai gautų 320 mg kofeino.

Energinių gėrimų vartojimas gali pakenkti vaikų sveikatai

Energinių gėrimų vartojimas dėl jų sudėtyje esančio kofeino kiekio gali sukelti neigiamų pasekmių vaikų ir paauglių sveikatai. Plintantis kofeino vartojimo tarp vaikų ir paauglių kelia susirūpinimą dėl daugelio priežasčių. Pirma, yra atlikta tik keletas tyrimų apie kofeino fiziologinį ir psichologinį poveikį vaikams. Nors tyrimų duomenys rodo, kad kofeinas yra pakankamai saugus suaugusiems, neturėtų būti manoma, kad vaikai yra „maži suaugę”. Antra, vaikystė ir paauglystė – tai spartaus augimo laikotarpis ir baigiamasis smegenų vystymosi etapas. Kad būtų pasiektas maksimalus vaiko augimas ir vystymasis, miegas ir sveika mityba yra labai svarbūs šiame amžiaus tarpsnyje. Kofeino vartojimas sutrikdo miego ciklą, per didelis saldžių gaiviųjų gėrimų vartojimas yra susijęs su netinkama mityba, antsvoriu bei dantų ėduonimi. Trečia, vaikystė ir paauglystė gali būti kritiniu laikotarpiu formuojantis valgymo įpročiams bei skonio pasirinkimui. Jei kofeino vartojimas skatina didesnį saldžių gėrimų ir maisto produktų pasirinkimą, tai gali sąlygoti per didelį gaunamos energijos kiekį kas gali taip pat sąlygoti padidėjusią antsvorio ir nutukimo riziką jau suaugus. Vaikai ir paaugliai gali būti labai pažeidžiami dėl visų šių poveikių, nes jų smegenys vis dar yra vystymosi stadijoje.

Energiniai gėrimai ir alkoholis

Energiniai gėrimai nėra skirti alkoholiniams kokteiliams maišyti, tačiau jie išpopuliarėjo naktiniuose klubuose ir vakarėliuose. Alkoholis ir kofeinas pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Galimas stiprus apsinuodijimas: pykinimas, vėmimas, drebulys. Alkoholis nervų sistemos veiklą slopina, o energiniuose gėrimuose esantis kofeinas – stimuliuoja. Toks antagonistinis poveikis labai kenkia širdžiai, padidėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka miegas. Kokteilis paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio esi blaivus. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato prievolės papildomai ženklinti energinius gėrimus perspėjimu nemaišyti su alkoholiniais gėrimais. Nežiūrint į tai, kad užrašas yra neprivalomas, dalis gamintojų (ar tiekėjų) savo iniciatyva kartu su privalomais užrašais nurodo ir perspėjimą nemaišyti su alkoholiu. Net 18 % Lietuvos Respublikos rinkoje esančių energinių gėrimų jau yra savanoriškai ženklinami papildomu užrašu „nemaišyti su alkoholiu”.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria:

Energinių gėrimų nevartoti vaikams, paaugliams, nėščioms moterims, pagyvenusiems asmenims, asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei žmonėms, kurių padidėjęs jautrumas kofeinui, ar turintiems miego sutrikimų.

Nerekomenduojama energinių gėrimų maišyti su alkoholiniais gėrimais dėl diuretinio poveikio ir padidėjusio dehidratacijos pavojaus bei poveikio centrinei nervų sistemai.

Energinių gėrimų nereikėtų maišyti su kitais kofeino turinčiais gėrimais (kava, arbata).

Perkant energinius gėrimus reikėtų rinktis mažesnę pakuotę, taip bus suvartota mažiau kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informacija

Knypava.lt

Linijinis ar anuitetinis?

Pasiryžus imti paskolą, verta žinoti, kad sutartyje su kreditoriumi bus dvi dalys – Specialioji ir Bendroji. Patartina itin atkreipti dėmesį į Specialiąją dalį, ypač – į jos skiltį, kurioje nurodomas paskolos grąžinimo būdas. Neretai toje sutarties skiltyje puikuojasi painūs žodžiai – linijinis arba anuitetinis. Ką jie reiškia? Bankui mokama suma susidaro taip pat iš dviejų dalių – skolos grąžinimo ir palūkanų.

Linijinis mokėjimas – tai palūkanų skaičiavimas nuo kredito likučio. Vadinasi, pirmosios įmokos bus didelės, tačiau toliau jos palaipsniui mažės. Anuitetinis, arba pastovusis, mokėjimas – toks, kai grąžinimo suma visada tokia pati.

Bankams palankesnis anuitetinis būdas – mat skolintojams jis leidžia daugiau uždirbti. Preliminariais skaičiavimais, linijiniu būdu už palūkanas sumokama net trečdaliu mažiau. Tačiau linijinį metodą žmogus gali rinktis tik tuo atveju, kai mėnesinė paskolos grąžinimo įmoka neviršija 40 proc. per tą patį laiką gaunamų jo pajamų.

Tarkime, paskolos prašo žmogus, kurio alga – 2,5 tūkst. litų ,,į rankas“. Linijinį grąžinimą jis gali pasirinkti tik tada, jei per mėnesį bankui reikės grąžinti ne daugiau kaip 1000 litų.

Kas yra banko marža?

Dar viena ne visiems suprantama paskolos sutartyje minima sąvoka – banko marža. Banko marža – tai būsimas procentinis jo pelnas, gaunamas už suteiktą paskolą. Banko marža nustatoma, įvertinus visą virtinę rizikos faktorių, iš kurių bene svarbiausi – paskolos dydis, pradinis įnašas, turto, kurį ketinama įsigyti, likvidumas, besiskolinančiojo bei laiduotojo pajamos, specialybės, išsilavinimas.

Marža bus pastovi, jei paskolos ėmimo sutartis nesikeis visą numatytą laikotarpį. Tačiau nemažai bankų pasilieka sau teisę maržą keisti, tarkime, kad dveji metai. Ji priklauso ir nuo palūkanų kaitos, ir nuo valiutos, kuria paimta paskola, stiprumo, ir nuo kitų faktorių.

Gali atsitikti visko

Dar mažiau žmonių turi supratimą apie Bendrąją paskolos sutarties dalį. Dažnas į ją dėmesį atkreipia tik pačiu paskutiniu momentu. O Bendrojoje dalyje surašytos sąlygos (delspinigiai, baudos, išankstiniai grąžinimai, nutraukimas …) labai svarbios jau vien dėl to, kad jos paprastai nekeičiamos visam sutarties laikui.

Teoriškai bankas klientams negali diktuoti savo sąlygų, tačiau realybėje jam tai daryti nesunku: juk dažnas daug ką gana atsainiai pasirašo. Paprastai daugiau dėmesio kreipiama tik į pasiskolinamą sumą ir palūkanų dydį. Ir tik retas klientas bent jau stengiasi įvertinti tai, kad pasirašytą sutartį teks vykdyti ilga laiką, per kurį daug kas gali pasikeisti (pavyzdžiui, nuvertėti įsigyjamas turtas arba sumažėti atlyginimas).

Bankui įdomus tik pelnas, kurio siekia. O kas bus, jei, tarkime, Jūsų įsigytas namas ims ir sugrius? Sutartyse tai dažnai, deja, neaptariama. Vadinasi, paskolą vis tiek tektų grąžinti! Nemanykite, kad šie samprotavimai – visiškai laužti iš piršto. Pavyzdžiui, kaip vertinti tai, jog už trisdešimčiai metų pasiimtą paskolą, įsigyjamas butas name, kurio garantinis laikotarpis baigiasi po dešimtie metų? Bet kada gali atsirasti ir būtinybė tvarkyti namo stogą ar vamzdynus. O tai juk taip pat kainuos papildomus pinigus. Be to, juk neatmestina, kad firmoje, kurioje dirbate, kaip tik tuo metu sumažės atlyginimai arba, neduok Dieve, ji išvis bankrutuos…

Patartina būti atidiems

Vadinasi, reikia siekti, kad paskolos sutartyje būtų punktas, saugantis nuo netikėtos, nenumatytos rizikos. Daugelyje sutarčių toks punktas, beje, yra: jame nurodyta, kad paskolos gavėjo finansinei situacijai pablogėjus ar sumažėjus užstatyto turto vertei, klientas privalo nedelsdamas apie tai informuoti banką.

Dažnas į tą punktą nekreipia dėmesio ir apie pasikeitimus nepranešinėja. Bankui to ir tereikia – jis gali traktuoti, kad klientas nevykdė sutarties sąlygų. O tai savo ruožtu bankui suteikia teisę per 60 dienų po nesumokėtos eilinės įmokos vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti per 30 dienų padengti kredito likutį.

Parengta pagal pokalbį su Nepriklausomu paskolų ekspertu Mariumi Jansonu.

Knypava.lt

Dėl išvardintų priežasčių šimtui tūkstančių statistinių Kėdainių rajono gyventojų 2010 metais teko 1 409 mirtys. Lietuvoje šis rodiklis gerokai mažesnis – 1 281.

Skaičiai – bauginantys

Tarp kėdainiečių sparčiai plinta piktybiniai navikai: 2001 metais šimtui tūkstančių statistinių gyventojų teko 936, o 2010-aisiais – jau 2 240 tokių susirgimų. Vadinasi, per dešimtmetį sergamumas piktybiniais navikais rajone padidėjo daugiau kaip du kartus.

Iš šimto tūkstančio statistinių mūsų rajono moterų 2010 metais net 249 sirgo piktybiniais gimdos kaklelio, dar 532 – krūties navikais. Iš 100 tūkst. statistinių rajono vyrų tais pačiais 2010-aisiais 919 sirgo piktybiniais priešinės liaukos navikais, išsireiškus paprasčiau – prostatos vėžiu.

Nemažai nerimo kelia ir kraujotakos susirgimai. 2010 metais tūkstančiui statistinių mūsų rajono gyventojų teko 343 tokie negalavimai. Lietuvoje ir šis rodiklis gerokai mažesnis – iš tūkstančio statistinių gyventojų 2010 metais kraujotakos susirgimai kamavo 293.

Kokios priežastys?

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės Danguolės Avižiuvienės, bauginančioms statistinėms tendencijoms daug įtakos turėjo iš pirmo žvilgsnio paradoksali priežastis – intensyvesnis medikų darbas.

„Rajone labai suaktyvintos įvairios prevencinės programos, o kuo daugiau žmonių patikrinama, tuo daugiau ir ligų randama. Tačiau žmonėms juk tai – tik į naudą. Pavyzdžiui, daug navikų aptikti ankstyvose stadijose, tad sėkmingai gydomi“, – komentavo D. Avižiuvienė.

Kėdainių rajone prevenciškai vykdomos gimdos kaklelio, krūties vėžio, priešinės liaukos bei kitos programos. Asmenims, priskirtiniems rizikos grupėms, prevencinės programos suteikia galimybę sveikatą pasitikrinti nemokamai. Tačiau tuo naudojasi dar toli gražu ne visi.

Pavyzdžiui, statistika byloja, kad 2010-aisiais metais rajone vyrų mirė daugiau negu moterų. Kodėl? D. Avižiuvienės įsitikinimu, vyrai tiesiog mažiau savimi rūpinasi: ,,Atsakomybės stoka ypač būdinga jaunesniame amžiuje. Ji, deja, persiduoda ir sūnums. Pavyzdžiui, berniukai, važinėdami dviračiais, šalmus dėvi kur kas rečiau negu mergaitės.“ Dažnas vyriškis ne itin kreipia dėmesio ir į maitinimąsi, stokoja fizinio aktyvumo.

Susimąstyti verčia ir tai, kad net 80 proc. asmenų, mirusių dėl išoriškų priežasčių (gaisruose, avarijose, vandens telkiniuose ar pasiryžusiųjų savižudybėms) tuo metu buvo neblaivūs. Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Buinovskienė pridūrė, kad reikėtų labiau saugotis dėl didelio saulės aktyvumo dažnėjančių odos bei akių ligų. Daugelis gydytojų tarp pavojų didinančių veiksnių mini ir antsvorį.

Renata Smirnova

Knypava.lt

Policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą.

Pagal turimą pirminę informaciją, policijos pareigūnai elgėsi teisėtai, veikė pagal galiojančius įstatymus ir atliko tik tuos veiksmus, kuriuos yra nustatęs įstatymo leidėjas. Prievarta šalinant kliūtis buvo naudojama proporcingai, prieš tai įspėjus, kad yra vykdomas teismo sprendimas, ir nurodžius vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Vadovaujantis teisės aktais, asmenys, kurie aktyviais veiksmais nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, įvykio vietoje buvo sulaikyti. Pirminiais policijos duomenimis, sulaikyti 36 asmenys ir pristatyti į policijos įstaigą, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. (Pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas).

Mergaitės atžvilgiu policijos pareigūnai prievartinių veiksmų neatliko. Po perdavimo mergaitė jaučiasi ramiai.

Įvykdžius teismo sprendimą ir perdavus mergaitę motinai, policijos pareigūnai toliau vykdo šių asmenų apsaugą, bendradarbiauja su suinteresuotomis institucijomis ir jų pareigūnais, vykdant tolimesnę mergaitės socializaciją. Taip pat informuojame, kad įgaliotam vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui bus suteikta galimybė susipažinti su vaiko gyvenamąja vieta ir sąlygomis.

Policija.lt

Knypava.lt

Viskas prasidėjo Vokietijoje

1994-aisiais A. Suchockis buvo patraukęs į vakarus dėl didesnio uždarbio. Planavęs darbo rasti prie statybų, netikėtai gavo darbą pas sodininką, dirbantį firmoje ,,Garten Hesse“. Sodininkas užsiėmė japoniškų ir europietiškų sodų kūrimu. Kartu su juo Aleksandras dirbo iš peties 13 metų. Per tą laiką jie įgyvendino kone 150 projektų įvairiuose miestuose: Frankfurte prie Maino, Štutgarte, Darmstate ir kt. Teko išmaišyti visą Vokietiją Prancūzijos link, išskyrus tuometinę Demokratinę Vokietiją.

,,Įgijau neįkainojamos patirties. Teko atlikti dekoratyvinių sodų įrengimo darbus, apželdinti, kurti dekoratyvinius tvenkinius, krioklius ir upelius bei japoniškus sodus, statyti japoniškus arbatos namelius, atlikti darbus su akmenimis, grįsti takelius ir terasas iš akmens bei medžio“, – vardino darbus pašnekovas ir sakė, jog iš pradžių nemanė, kad išmoks pats savo rankomis kloti plokštes ar įsiminti japoniškus pavadinimus.

Žmonai Daivai namuose likus su dviem vaikais ir viso ūkio našta ant pečių, tapo per sunku gyventi vienai, todėl be didelių įkalbinėjimų 2006-aisiais Aleksandras visam laikui sugrįžo į namus.

,,Manęs užsienis niekada netraukė ir niekada nenorėjau ten dirbti. Gerai ten tik laikiniai padirbėti, pinigų užsidirbti ir grįžti, nes tuo metu Lietuvoje buvo sunku verstis“, – prisipažįsta Aleksandras.

Savo darbą turi mylėti

Grįžęs į Lietuvą, A. Suchockis ėmėsi individualios veiklos – landšafto darbų ir projektų. Sūnus Vitalijus buvo išvažiavęs laimės ieškoti į Angliją, tačiau grįžęs į Lietuvą pradėjo dirbti kartu su tėčiu.

,,Jokios reklamos apie savo darbus niekur nedaviau ir niekas su užsakymais manęs nepasitiko. Iš vienų kėdainiečių gavau užsakymą remontuoti namą, o jį pabaigus, darbai ,,išsikėlė“ į aplinkos apželdinimą. Tokia ir buvo pradžia“, – darbų pradžią prisiminė pašnekovas.

Jo žmona Daiva tikina, kad vien išmokti kokį amatą nepakanka. Pasak jos, jei nori jį gerai atlikti, reikia jį labai mylėti. O Aleksandrui, iš vokiečių išmokusiam vokiškos tvarkos ir punktualumo, puikiai sekasi dirbti todėl, kad jis myli viską, kuo tik užsiima.

Savo nuomonės neperša

Paklaustas, iš kur semiasi idėjų, Aleksandras nedvejoja: „Iš patirties ir praktikos. Kai gaunu užsakymą, labiau norėčiau, kad užsakovas pasakytų, kur jis nori įrengti tvenkinį, kalniuką ar alpinariumą, bet dažniausiai žmonės sako: ,,Padarykit taip, kad būtų gražu“. Tuomet atsakau, kad galiu ir vienaip, ir kitaip padaryti, bet aš čia negyvensiu, atlikęs darbus išeisiu, o jūs pasiliksite…“, – pasakoja meistras, pridurdamas jog, pradėdamas darbą iš pradžių pasidaro darbų schemą, bet architektų projektais nesivadovauja, nes bedirbant gimsta idėjų ir minčių, kaip dar geriau tai padaryti.

,,Daugelis žmonių nori taip susitvarkyti, kad būtų kuo mažiau darbo, bet būtų labai gražu. Aš nuėjusi pas žmogų iš karto klausiu, kur jis daugiausia laiko praleidžia. Tuomet klausiu, dėl ko jie nori grožį kurti – ar kitiems, ar sau. Jeigu daro tai sau, patariu, kad tą aplinkos grožį jie matytų pro langą ar išėję į terasą, o jei grožį kuria kitiems, kad matytų jį einantys gatve“, – sako vyrui dažnai padedanti Daiva, o pats Aleksandras tarstelna, kad labiau vilniškiai linkę pasirodyti prieš kitus.

Specialisto ranka – ypatinga

Atėjusi į bet kurią sodybą, D. Suchockienė sako savo akimis matanti, ką gali padaryti gražaus. Pirmiausia klausia šeimininkų kaip jie įsivaizduoja grožį, o paskui išsako savo nuomonę, kur gražiau kas atrodys.

Landšafto darbų ir projektų tenka imtis ne tik Kėdainiuose, bet ir daugelyje Lietuvos vietų. Daiva teigia, jog ji užsiima apželdinimu, tai vienas nuo kito neatskiriami darbai nuo tų, kuo užsiima jos vyras.

,,Atrodo, labai paprasta, ką čia reiškia apsodinti gėlėmis ir krūmais alpinariumą ar tvenkinį, bet juk kiekvienas augalas turi savo sodinimo technologiją. Arba, pavyzdžiui, rengiant tvenkinio upeliuką, ypač svarbu, kad jis būtų funkcionalus daug metų, nes žmogus, investavęs į jį, turi juo grožėtis“, – iš patirties kalba Aleksandras.

Daržų naikinimui nepasiduoda

Ar daug D. ir A. Suchockiai įdeda darbo ir lėšų į savo sodybos aplinkos puoselėjimą, nereikia net klausti. Tai akivaizdu, pravėrus sodybos, esančios Nevėžio gatvėje, vartus.

,,Kai kada nelieka laiko savo sodybai, tačiau kai ateina žmonės, norėdami savo akimis pamatyti, kaip įrengtas tvenkinys, upeliukas, krioklys, alpinariumai, apsileisti negali, nors lauko terasa jau prašosi remonto“, – vaikščiodamas po sodybą ir stabteldamas prie kiekvienos grožios ,,salelės“ sako Aleksandras, mintinai berdamas ir lotyniškus augalų pavadinimus.

Pasak pašnekovo, neįmanomų dalykų nėra, viskas įmanoma, tik priklauso nuo to, kiek žmogus pasiryžęs investuoti. Pasak vyriškio, prieš keletą metų buvo užėjęs daržų naikinimo vajus – kiti vos keletą vagelių prieskoniniams augalams pasiliko, o pastaruoju metu vėl atsirado daržų poreikis, nes ir sėklų, ir sėklinių bulvių parduodama daugiau. Jo žmona Daiva pataria daržą įkomponuoti žalioje vejoje ar tarp gėlių, kur sėkmingai galėtų augti ir svogūnai, ir braškės, ir bulvės.

Sodyboje – japoniški motyvai

A. Suchockio teigimu, japoniško sodo idėją padeda puoselėti visa šeima. Tai visą gyvenimą trunkantis procesas, kuris padeda žmogui susilieti su gamta ir pabėgti nuo šiuolaikinių rūpesčių.

Rytuose akmeniniai žibintai žymėdavo kelią plaukiant valtele. Iškyšuliuose žibintus statydavo taip, kad viena jų koja būtų vandenyje. Sode žibintai parodydavo, kur svečio laukia šeimininkai. Suchockių sodyboje vietą rado ne vienas japoniškas žibintas, kuriuose vakarais šeimininkai neretai uždega žvakelę. Kiekvienas žibintas sodybos šeimininkui yra labai brangus ir turi savo istoriją bei paskirtį. Štai japoniškas žibintas „jukimi“ ypač gražiai atrodo žiemą, nes jo apsnigta ,,galva“ primena didelę kepurę. Žibintas „rankei“ stovi prie tvenkinio, „misaki“ – statomas tik vandenyje. Šis žibintas ypač brangus šeimininkui, nes jis yra originalus, pagamintas iš lavos. Šį jam 40-mečio proga padovanojo jo buvęs darbdavys vokietis.

Tarp žibintų sukomponuotos gėlių bei krūmų kompozicijos, tiksliau – grožio salelės. Galvas iškėlę išdidžiai stovi buksmedžiai, miško pušis, šeivamedžiai, savo grožiu traukia hortenzijos, bergenijos bei daugybė kitų žydinčių ir visžalių augalų.

Asta Raicevičienė

Knypava.lt