Ovidijus Aleksas

Mobili prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos laboratorija, kelionę po Lietuvą pradėjusi pernai lapkritį, nemokamai jau patikrino apie 2600 vyrų. Padidintas prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis kraujyje Šiaulių rajone nustatytas beveik 11 proc., Ukmergės – beveik 14 proc., o Širvintų rajone – net beveik 18 proc. pacientų.

Toks didelis sergamumas prostatos ligomis nustebino Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo projekto „Išsaugokime vyrus“ specialistus.

„Prognozavome, kad PSA bus padidintas daugiausiai 11 – 12 proc. patikros dalyvių. Gali būti, kad prevencinė akcija pasiekė tuos vyrus, kuriems buvo skirta itin mažai dėmesio arba jie patys nesirūpino sveikata. Tačiau tokia liūdna realybė, kurią lyg veidrodis atspindi patikros rezultatai“, – sakė projekte dalyvaujančios „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad tik detalesni tyrimai parodys, kiek akcijos metu patikrintų vyrų serga prostatos vėžiu. Padidintas PSA gali būti esant gerybiniam prostatos išvešėjimui, prostatitui. Kartais duomenis iškreipia ir netinkamas paciento pasirengimas tyrimui.

Projekto „Išsaugokime vyrus“ metu tikrinami 50 – 75 metų amžiaus vyrai. Taip pat – ir nuo 45 metų, jei pirmos eilės giminaičiai sirgo prostatos vėžiu. Papildomų lėšų nemokamai išsitirti fondas rado ir bet kurio amžiaus pedagogų ir kultūros darbuotojų ištyrimui.

Vasario viduryje akcija pasiekė Panevėžio regioną. Pirmoji Europoje mobili prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos laboratorija aplankys apie 20 šalies rajonų.

Vieneri metai be patikros gali būti lemtingi

Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo prezidentas Gediminas Žižys įsitikinęs, kad jo sumanytas projektas bus svari parama nuo 2006 m. vykdomai valstybinei prostatos vėžio prevencijos programai.

Klastingas prostatos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Kiekvienais metais jis diagnozuojamas apie 3000 asmenų, miršta 500 – 600 ligonių. Sėkmingai išgydyti šią ligą pavyksta, kai ji pagaunama ankstyvosiose stadijose.

Prostatos vėžys iš pradžių nerodo aiškių požymių. PSA kiekis kraujyje – pagrindinis jo profilaktinis tyrimas. Rekomenduojama, kad kiekvienas vyras, sulaukęs 45 metų, kasmet dalyvautų patikroje, o sulaukęs 50 metų – 2 kartus.

Valstybinė patikros programa pastaraisiais metais tapo skylėta, nes Sveikatos apsaugos ministerija jai perpus yra sumažinusi finansavimą. Todėl nemokamas PSA tyrimas rizikos grupės vyrams priklauso tik kas antri metai. Pats sėkmingai įveikęs prostatos vėžį G.Žižys gerai žino, jog praleisti be patikros metai vyrams gali būti lemtingi.

Statistika rodo, kad per 60 proc. pacientų, kurie į gydytojus kreipėsi jau rimtai sunegalavę, buvo nustatytas vėlyvųjų stadijų prostatos vėžys. Tuomet jo visiškai išgydyti nebeįmanoma. Vėžys paprastai išplinta kauluose, sukelia skausmų, stuburo lūžių.

Fondo prezidentas taip pat pabrėžė, kad informacijos apie valstybinę prostatos vėžio prevencijos programą pateikiama nepakankamai. Penktadalis rizikos grupės vyrų per visus penkerius programos vykdymo metus nei karto nesilankė pas savo šeimos gydytoją. Tikėtina, kad jie iki šiol nieko nežino apie galimybę nemokamai išsitirti savo prostatos būklę.

„Apie prostatos vėžio profilaktikos svarbą mūsų šalyje žino, matyt, tik per trečdalį rizikos grupės vyrų. Dar daug kas nepakankamai yra subrendęs, kad galėtų laisvai kalbėti apie šią ligą. Be to, dalies vyrų periferijoje tiesiog nepasiekia informacija“, – sakė G.Žižys.

Geriausios akcijos talkininkės – moterys

Žinių stoką apie prostatos vėžio prevencijos programą jau per pirmuosius darbo mėnesius gali patvirtinti kaimiškųjų vietovių vyrų reakcija į mobiliosios laboratorijos atvykimą. Jie ne tik atliko tyrimus, bet ir domėjosi ligos profilaktika, ragino savo pažįstamus ateiti pasitikrinti.

„Neformalus bendravimas duoda geresnius profilaktinio darbo rezultatus. Vyrai džiaugėsi, kad laboratorija užsuko tiesiai į kaimą – juk net pusdieniui palikti ūkį be priežiūros daug kam yra problema. Kai kurie žmonės kalbėjo, kad patys užsuktų į pirminės sveikatos priežiūros centrus, jei žinotų apie tokią prevencinę programą“, – tvirtino gydytojas S.Barakauskas.

Pasak jo, projekte dalyvaujančiai „Medicina practica“ laboratorijai pravertė sukaupta profilaktinio darbo patirtis – jau eilę metų įvairiuose šalies miestuose sausio vasario mėnesiais ji reguliariai rengia prevencinę akciją „Prostata – vyro gyvenimo kokybė!“.

Laboratorijos vadovo pastebėjimu, dar nemažai vyrų nepagrįstai bijo ir vengia PSA tyrimo. Jie dažnai būna įsitikinę, jog prostatos problemos sprendžiamos tik operuojant.

„Operacijos įmanoma išvengti. Dabar yra naujų gydymo priemonių. Svarbiausia, kad liga dar nebūtų įsibėgėjusi. Reikia suprasti, jog visi svarbūs reikalai tampa betiksliais, kai sustreikuoja prostata. Nuo šios mažytės liaukos priklauso darbingumas ir lytinė potencija“, – priminė S.Barakauskas.

Anot gydytojo, ypač geros profilaktinio darbo pagalbininkės – moterys. Tai jų paskatinti vyrai išdrįsta atviriau kalbėti apie savo sveikatą ir ryžtasi profilaktiniams prostatos tyrimams.

Organizatorių nuotrauka. Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo prezidentas G.Žižys, projekto „Išsaugokime vyrus“ vienu iš ambasadorių sutikęs būti aktorius G.Girdvainis ir „Medicina practica“ laboratorijos vadovas S.Barakauskas tiki, kad neformalios akcijos nuo klastingos onkologinės ligos gali padėti išsaugoti gerokai daugiau gyvybių.

Sveikatossodas.lt

Knypava.lt

Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė D. Mikalauskaitė pristatė kriminogeninę situaciją rajono degalinėse, o G. Tijūnaitis pažymėjo, kad degalinės vis dažniau tampa pasikėsinimo objektu. Daugėja atvejų, kai vairuotojai išvyksta nesusimokėję už kurą, taip pat aktuali problema – aikštelėse prie degalinių apvagiami vilkikai. Todėl labai svarbu yra degalinių operatorių pastabumas ir informacijos perdavimas policijai. Jei tik kažkas sukėlė įtarimą – būtina pranešti policijai, reikia betarpiškai bendradarbiauti. Taip pat, pasak pareigūnų, labai svarbu saugumu pasirūpinti ir patiems degalinių savininkams – būtinai įsirengti vaizdo stebėjimo sistemą, bendradarbiauti su saugos tarnybomis.

Kita problema, aptarta susitikimo metu – prie degalinių nakčiai paliekami automobiliai, trukdantys kitų automobilių eismui, taip pat tampantys masalu vagims. Vairuotojai, palikdami automobilius, ne tik pažeidinėja Kelių eismo taisykles, bet ir elgiasi nemandagiai kitų žmonių atžvilgiu. Viešosios policijos skyriaus viršininkas S. Vildžiūnas sakė, kad tokie vairuotojai bus baudžiami, tereikia užfiksuoti paliktus automobilius ir nuotraukas atsiųsti į policijos komisariatą.

Susitikimo dalyviai pasikeitė kontaktiniais duomenimis ir nusprendė netolimoje ateityje vėl susitikti ir aptarti situaciją.

Kėdainių r. PK informacija

Knypava.lt

11=44

Kolekciją sudaro vienuolika avalynės porų, kurios, pasitelkus fantaziją, akimirksniu virsta 44 batų poromis, mat kiekviena jų turi net po keletą papildomų aksesuarų, kardinaliai pakeičiančių kiekvienos avalynės poros išvaizdą. Būtent todėl kolekcija ir pavadinta „Transformacija“.

37 metų Ž. Maslausko kūryboje vyrauja universalumas. Klasikiniai bateliai su vidine platforma iš ruonio ar ponio odos panorus gali tapti uždarais bateliais. Ant jų tereikia užmauti specialų suvarstomą šlaitelį, kuris tvirtinamas per bato padą. Kai kurie šlaiteliai po bato padu sujungti tampriomis gumomis, kad idealiai apgaubtų koją. Tie patys bateliai gali būti nešiojami su auliukais, pagamintais iš tos pačios ar kitos spalvos minkštutės odos ar net medžiagos.

Kiekvienas aulinukas gali būti užlenkiamas ar atlenkiamas taip pat skirtingais būdais, kaskart suteikiant batams naują išvaizdą. Kai kuriuos jų kūrėjas pagamino netaisyklingų formų – nepabaigtus tradicinėmis siūlėmis. Tokie auliukai ar net ilgi aulai užkrenta tiesiai ant bato lyg natūraliai išdraskytos odos atraižos, sukuriančios ne tik neįprastumo, bet ir lengvos ekstravagancijos įspūdį.

Kai kurie bateliai pristatomi ir su prie jų derančiomis stilingomis rankinėmis ar delninukėmis. Dalis jų atlieka ne tik patogaus aksesuaro funkcijas, bet ir puošia ranką lyg apyrankė.

Avalynė ir vyrams

Ž. Maslauskas lieka ištikimas ir savo tradicijai kurti avalynę vyrams. „Transformacijoje“ jis pristato vyriškus lazeriu išdirbtos rajos imitacijos batus ir itin prabangius natūralios pitono odos batus. Šie, kaip ir moteriškoji kolekcijos dalis – transformuojami.

Rajos imitacijos batų suvarstomoji detalė dviguba, siekiant atkartoti kostiumo ir marškinių derinį. Šis suvarstymas asocijuojasi su marškiniais, ant kurių užvilktas švarkas.

Pitono odos batų noselė šiek tiek pakelta. Prisegamas dvigubas aulas pagamintas it tvarstis – persipina dekoratyviais dirželiais ir yra apvyniojamas per padą bei susegamas specialiomis kniedėmis, tiesiog įstumiamomis į odoje padarytas skylutes.

Universalumas – būtinybė

„Kurdamas šią kolekciją stengiausi įrodyti, kad batai, kaip ir drabužiai, kaskart gali atrodyti vis kitaip, jei tik juos avinčiam žmogui nestinga fantazijos. Prie kiekvieno iš pristatomų modelių galima pasiūti dar gausybę įvairių aksesuarų, jei reikia, nors ir aulus iki pat kirkšnių. Jei batai klasikiniai, dar nereiškia, kad jie negali transformuotis

ir pasitelkus fantaziją tapti ekstravagantiškais. Manau, kad šiuo laikmečiu universalumas yra vienas iš būtiniausių dalykų“, – sako Ž. Maslauskas.

Kolekcija – virtualioje erdvėje

Ž. Maslausko kolekcija „Transformacija“ šį kartą pristatoma virtualioje erdvėje ir respublikinėje žiniasklaidoje. Visus modelius galima atidžiai apžiūrėti jo Kėdainių senamiestyje veikiančių dirbtuvių „Batų namai“ interneto svetainėje www.batunamai.lt

Visus avalynės modelius Ž. Maslauskas kuria ir gamina pats savo rankomis – nuo eskizo iki paskutinės siūlės. „Kolekcijų „nekepu“ kiekvieną sezoną, nes nematau jokio tikslo kaitalioti spalvas ar tik neesmines detales. Kuriu ir pristatau savo darbus tik tada, kai išties pakeičiu pačią kūrinių esmę, kai sugebu batų konstruktyvą ištobulinti taip, kad jie taptų ne tik įdomiai atrodančiais, bet ir būtų itin patogūs, funkcionalūs, skirti avėti, o ne vaikščioti podiumu. Beje, didžiausias kūrybinis įkvėpimas aplanko po didžių sukrėtimų“, – sako Ž. Maslauskas.

Pirmąją kolekciją „Galimybė“ Ž. Maslauskas pristatė lygiai prieš ketverius metus. Tuomet už drąsą provincijoje kurti neprovincialiai žurnalas „Stilius“ jam skyrė „Metų debiuto“ nominaciją. Dar anksčiau šis Kėdainių kūrėjas pelnė Lietuvos šviesuolio vardą Lietuvos televizijos rengiamoje akcijoje „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ ir tapo laidos „Stilius“ nominacijos „Už tikėjimą idėja“ laureatu.

Kristina Stankevičė

Knypava.lt

Laiškai iš Lietuvos į egzotiškas pasaulio šalis

Sena tradicija ranka rašyti laiškus šalyje vis dar išlieka populiari. Pasak „Lietuvos pašto“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovės Rasos Kruopaitės – Lalienės, popieriniai laiškai ir atvirukai vis dar yra populiarūs tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Didžiausią jų srautą matome per didžiąsias metų šventes, kai tiek siunčiamos, tiek gaunamos korespondencijos kiekiai išauga 3–4 kartus. Šiais metais Lietuvos paštas šventinio laikotarpio metu apdorojo 120 tonų įvairių siuntų (laiškai, smulkūs paketai, siuntiniai)“, – teigė „Lietuvos pašto“ atstovė.

Paskutiniuoju metu gerokai išaugo ir iš užsienio šalių atkeliaujančių siuntų skaičius. R. Kruopaitės – Lalienės teigimu, pagal kelių pastarųjų metų duomenis daugiausiai siuntų gabenama į/iš Airijos, Anglijos, Ispanijos, Norvegijos, Švedijos, JAV, Kanados, kur gyvena didžiausios lietuvių emigrantų bendruomenės. Tačiau būna ir siuntinių į tokias egzotiškas šalis kaip Brazilija, Kolumbija, Argentina ir Australija. Šalies mastu daugiausiai korespondencijos siunčiama ir gaunama Lietuvos didmiesčiuose, nes čia susitelkę didžiausi gyventojų ir įmonių srautai. Tačiau laiškai, atvirukai ir kiti smulkūs siuntiniai taip pat yra siunčiami į mažuosius miestus ir kaimus, tik mažesniais kiekiais.

Šiuo metu valstybės kontroliuojamai bendrovei „Lietuvos paštas“ yra suteiktos ypatingos teisės pristatyti iki 50 g sveriančias siuntas. Kitos bendrovės taip pat turi teisę teikti šią paslaugą, bet jos privalo taikyti du su pusę karto didesnį įkainį negu „Lietuvos paštas“. Pagal Europos Parlamento patvirtintą direktyvą Lietuva turės panaikinti šį apribojimą vėliausiai nuo 2013 metų. Toks pašto liberalizavimas ateityje reiškia darbą be išimtinių teisių – ne tik akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“, bet ir kitoms pašto paslaugas teikiančioms įmonėms.

Popierinio laiško siuntimas iš kompiuterio – unikali naujiena šalyje

Elektroninių laiškų atsiradimas turėjo paskatinti tradicinio pašto darbuotojus labiau pasitempti ir daryti viską, kad žmonės vis dar norėtų dažnai naudotis jų paslaugomis. Todėl Lietuvoje šių metų pradžioje buvo pristatyta naujovė – hibridinis paštas. Tai nauja „Lietuvos pašto“ paslauga, kurios dėka nebereikia skubėti į pašto skyrių įsigyti vokų ar pašto ženklų. Siunčiant laiškus hibridiniu paštu laiško turinys sukuriamas kompiuteriu ir išsiunčiamas elektroniniu būdu, o gavėją laiškas pasiekia popierinio pavidalo. Norintiems pasinaudoti šia paslauga, reikia iš Lietuvos pašto interneto svetainės parsisiųsti specialią hibridinio pašto programą.

Lietuvos pašto atstovės teigimu, pastebimas vis didesnis žmonių susidomėjimas šia paslauga. „Naudotis naujovišku paštu labai paprasta: tereikia laišką įkelti į hibridinio pašto programą, o gavėjas gaus popierinį laiško variantą. Hibridiniu paštu į užsienį siunčiami laiškai gavėjus pasiekia greičiau, nes laiškai yra spausdinami toje šalyje, į kurią siunčiamas laiškas. Šia paslauga gali naudotis tiek gyventojai, tiek verslo įmonės“, – teigė R. Kruopaitė – Lalienė. Hibridiniu paštu galima siųsti laiškus, įvairias sąskaitas, dokumentus, reklaminę medžiagą – viską, ką galima atspausdinti ant standartinių A4 formato popieriaus lapų.

Originalus projektas – popieriniai laiškai į ateitį

Praeitais metais keli entuziastai iš Lietuvos sukūrė projektą „Letter2Future“, kurio esmė – galimybė parašyti elektroninį arba popierinį laišką į ateitį sau ar kitam žmogui. Kęstučio Pečiulio ir Gabrielės Štaraitės sukurtoje interneto svetainėje kiekvienas gali parašyti laišką, kurį adresatas gaus elektroniniu paštu arba popieriniu formatu ateityje, siuntėjo pasirinktą datą per laikotarpį nuo mėnesio iki dešimt metų nuo laiško parašymo. Visi laiškai bus saugomi Šveicarijos informacijos banke „Mount10“.

Interneto svetainėje galima ne tik rašyti laiškus, bet ir siųsti priminimus sau apie pasižadėtus dalykus. Pavyzdžiui, galima pasižadėti sau per mėnesį atsikratyti vieno kilogramo viršsvorio. Projekto autorių teigimu, norintys savo laiškus gali publikuoti interneto svetainėje viešai, o neturintys kantrybės laukti gali pradėti nuo vienos dienos pažadų sau pačiam. „Šis projektas – tai ne tik pramoga. Suteikiame galimybę vėliau pasakyti artimiesiems tai, ko šiuo metu nedrįstate ar nenorite. Kiekvienas parašytas laiškas – tai iki dešimties metų ilgumo jūsų tiltas į ateitį“, – sakė idėjos autoriai.

Elektroninio laiško į ateitį siuntimas yra nemokamas, nemokamai bus išsiųsti ir pirmieji 1000 viešų popierinių laiškų. Popierinio laiško siuntimas yra mokama paslauga.

Susirašinėjimo laiškais klubai – populiaru visame pasaulyje

„Letternet“ – tai vienas populiariausių susirašinėjimo laiškais klubų Vokietijoje ir visame pasaulyje. Šio klubo misija – „pasaulį atrasti laiškais“. Šiuo metu dalyvių, susirašinėjančių popieriniais laiškais, skaičius išaugo daugiau negu iki 500 tūkstančių. Klubas vienija dalyvius iš įvairių 140 pasaulio valstybių.

Klube nesinaudojama elektroniniu paštu, tačiau registracija vyksta internete. Norint užsiregistruoti, reikia nurodyti trumpą informaciją apie save, o tada bus galima išsirinkti pirmuosius susirašinėjimo draugus. Užsiregistravus kas mėnesį siunčiama informacija į el. pašto dėžutę, kurioje pateikiami bendraamžių adresai. Šis klubas ypač populiarus tarp jaunuolių ne tik iš Vokietijos, bet ir Pietų Afrikos, Azijos, JAV, Kanados ir Šiaurės Europos.

Nors naujosios technologijos – elektroninis paštas, SMS žinutės – suteikia galimybę bendrauti patogiau ir greičiau, tačiau ranka rašytą laišką žmogui gauti yra kur kas maloniau.

Knypava.lt

Lietuvos rinktinė, kurios trenerio asistente yra Kėdainių sporto mokyklos trenerė Gerda Čečkaiuskienė, iškovojo antrąją vietą. Lietuvės šiame ture iškovojo keturias pergales ir vienerias rungtynes pralaimėjo.

Lietuvos garbę šiose varžybose gynė dvi Kėdainių sporto mokyklos krepšininkės Laurita Jurčiūtė ir Agnė Bobinaitė. Laurita buvo ne tik išrinkta į simbolinį geriausių turo žaidėjų penketuką, bet ir buvo pripažinta geriausia turo žaidėja. Kita kėdainietė Agnė Bobinaitė buvo pripažinta geriausia komandos puolėja. Abiejų mergaičių trenerė yra Gerda Čečkauskienė.

Kėdainių Sporto mokyklos informacija

Knypava.lt

Krizių centruose – visokeriopa pagalba moterims

Smurtas šeimoje – viena opiausių problemų Lietuvoje. Policijos departmento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 metais užregistruota 49890 iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Daugiausia iškvietimų užregistruota Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Dėl didelio smurto šeimoje masto įvairiuose šalies regionuose steigiama vis daugiau krizių ir informacijos centrų bei kitų organizacijų, kuriuose teikiama visapusiška pagalba moterims ir jų šeimos nariams, atsidūrusiems krizinėse situacijose, patiriantiems smurtą šeimoje. Kauno apskrities moterų krizių centro (KAMKC) direktorės Aušros Vyšniauskienės teigimu, kasmet į centrą kreipiasi daugiau negu 400 moterų, daugiausiai dėl patiriamo smurto šeimoje. Prašyti pagalbos dažnai jas nukreipia šeimos nariai – mamos, sesės, dukros, socialiniai darbuotojai, ar netgi kaimynai. „Mūsų centre teikiamos socialinio darbuotojo, psichologo ir teisininko konsultacijos, kuriamos savipagalbos grupės, kartais moterys prašo ir savigynos kursų. Moterims neretai reikia ir teisinės pagalbos, tačiau dažniau jos ateina į centrą ieškodamos paramos, supratimo, patarimų, o kartais tiesiog tik norėdamos išsikalbėti, pasitarti“, – sakė KAMKC atstovė.

Pasak pašnekovės, smurto pasekmės labai didelės: kuo ilgiau smurtaujama, tuo sudėtingiau ištraukti moterį iš tokios šeimos, nes ji praranda pasitikėjimą savimi ir aplinkiniu pasauliu, susitaiko su situacija arba tampa tokia įbauginta, kad bijo nutraukti santykius su smurtautoju.

Moterys, finansiškai priklausančios nuo vyrų, dažnai bijo juos palikti, nes nežino, kur teks prisiglausti. Todėl dažnai šeiminį smurtą kenčiančioms moterims su vaikais reikalinga pastogė. Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionatas suteikia psichologinę pagalbą ir prieglobstį moterims, šeimoje patyrusioms smurtą. Pensionato atstovės Valerijos Reikertienės teigimu, šiuo metu pensionate glaudžiasi 25 moterys ir 37 vaikai. Iš viso pensionatas pritaikytas priglausti 72 žmonėms.

Pagalbos ranka – ne tik aukai, bet ir smurtautojui

Šalyje nemažai dėmesio skiriama ne tik nuo smurto kenčiančioms moterims, bet ir smurtaujantiems asmenims, dažniausiai vyrams. Prieš dvylika metų sostinėje įkurto vyrų krizių ir informacijos centro viena pagrindinių užduočių – suteikti pagalbą smurtą šeimoje naudojantiems vyrams. Pasak Vilniaus vyrų krizių ir informacijos centro direktoriaus Artūro Kuro, smurtaujantys vyrai savo iniciatyva kreipiasi retai, tačiau dažniausiai juos į centrą atveda šeimos nariai, giminaičiai, policijos pareigūnai, o kartais juos pritraukia ir centre vykstančios paskaitos ar seminarai.

A. Kuro teigimu, smurtautojams daugiausiai taikomi psichologiniai pagalbos būdai. Visų pirma, centre pagalba teikiama tik tuo atveju, jeigu smurtautojai pripažįsta naudoję smurtą ir supranta, kad jų elgesys buvo neteisingas. Vėliau centro darbuotojai agresiją naudojusiems žmonėms taiko elgesio keitimo būdus – savikontrolę per savęs stebėjimą iš šalies ir kito žmogaus, patyrusio smurtą, akimis. Šie būdai leidžia suprasti smurto pasekmes ir problemos esmę. Bendravimas su pacientais dažniausiai vyksta metus, kartais prireikia ir dvejų. Būna atvejų, kai smurtautojas turi rimtų agresijos problemų ir krizės centrų darbuotojų pagalba jam nepadeda, tada patariama žmogui kreiptis į neuropatologą ar psichiatrą.

Smurtą šeimoje naudoja įvairaus tipo asmenys, dažniausiai skiriasi tik jų smurto formos. Žemesnio išsilavinimo vyrai smurtauja grubiau, todėl jie dažniau patenka į policijos institucijų akiratį, o inteligentai naudoja psichologinį smurtą, kurį dažnai slepia. „Pagrindinė vyrų agresijos priežastis – susikaupusi vidinė įtampa, kuri laikui bėgant sprogsta. Dažnai agresija šeimoje panaudojama ir dėl kito žmogaus provokacijos. Provokuojančia sąlyga panaudoti smurtą neretai tampa ir alkoholis, nes apsvaigęs žmogus mažiau save kontroliuoja ir yra linkęs dažniau panaudoti agresiją ir smurtą prieš kitą asmenį“, – teigė krizių centro vadovas.

Panašūs centrai, teikiantys pagalbą vyrams, yra įsikūrę Kretingoje ir Kaune. Pašnekovo nuomone, moterų ir vyrų krizių centrus reikėtų sujungti į vieną, nes nereikia atriboti vyrus ir moteris, smurtautojus ir aukas. Smurto problemą reikia spręsti abiems pusėms.

Nauji įstatymai ir programos pamažu keičia situaciją

Vis aktyviau į smurto šeimoje problemos sprendimo paieškas įsitraukia ir politinės bei teisinės šalies institucijos. Praeitais metais priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas keičia situaciją, aukai sudarydamas galimybes išvengti smurto. Pagal įstatymą policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, turi nedelsdamas imtis priemonių smurtą patyrusiam asmeniui apsaugoti ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Smurtą patyrusiam žmogui pareiškimo rašyti nereikia, jam pasiūloma specializuota kompleksinė pagalba. Taip pat įtariamas smurtautojas įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios aplinkos ir nesiartinti prie aukos ir su ja nebendrauti. Anksčiau, kad apgintų savo pažeistas teises, smurtą patyręs žmogus turėdavo aktyviai veikti: rašyti skundą, pateikti įrodymus apie įvykdytą smurto atvejį, nurodyti liudytojus.

Susirūpinimas moterimis, kenčiančiomis fizinę, seksualinę, ekonominę ir emocinę prievartą, auga tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Šių metų pradžioje Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kovos su smurtu programos „Daphne“. Tai vienintelė europinė programa, kuria siekiama kovoti su smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą.

Smurtas prieš moteris – aktuali visuomenės problema tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Atsiranda vis daugiau iniciatorių, besistengiančių keisti situaciją: steigiami krizių centrai, organizuojamos prevencinės kampanijos, įgyvendinami projektai, išleidžiami nauji įstatymai mažina šios problemos mastus. Daugėja ir privačių iniciatyvų, tokių kaip visuomenėje žinomų moterų surengta akcija ir nuotraukų paroda „Moterys prieš smurtą“, kuria organizatoriai stengėsi įrodyti, kad smurtas gali būti arčiau, nei manome. O nukentėjusiųjų skaičiai rodo, kad tai – ne tik kraupi statistika, bet ir šalies problema, kuriai spręsti prireiks ryžtingų visos visuomenės veiksmų.

Smurtą patiriančios moterys pagalbos gali kreiptis:

Specializuota pagalba nemokamu telefonu 8 800 66366 (pirmadieniais–penktadieniais 10–21 val.), nemokamai teikiamos informacinės, psichologinės konsultacijos.

Teikiama pagalba elektroniniu paštu pagalba@moteriai.lt

Moterų krizių centrų ir kitų organizacijų, teikiančių pagalbą nukentėjusioms nuo smurto šeimoje moterims rajonuose, adresai ir telefonų numeriai.

Knypava.lt

Pusfinalis

Pirmajame DNB LKF taurės turnyro pusfinalyje Kauno „Žalgirio“ krepšininkai 87:73 (25:16, 26:18, 13:17, 23:22) nugalėjo „Kėdainių Triobet“ komandą, tačiau kėdainiečiai nepabūgo 20 kartų savo biudžetu lenkiančios komandos ir atidavę visas jėgas garbingai pasipriešino Eurolygos lygio krepšininkams, pralaimėję nedideliu 14 taškų skirtumu.

„Kėdainiai Triobet“: Egidijus Dimša 18 (7 atk. kam.), Paulius Beliavičius 12 (0/4 trit.), Vidas Ginevičius 10, Davidas McClure’as 8 (8 atk. kam.), Vytautas Šulskis 7, Vytenis Jasikevičius 7.

Mažasis finalas

Į mažą jį finalą Kėdainių komanda žengė su viltimi įveikti Prienų „Rūdupio“ krepšininkus ir iškovoti bronzą. Netrukus paaiškėjo, kad tai nebuvo tuščių vilčių puoselėjimas. Kėdainiškiai prieniškius įveikė rezultatu 69:65 (19:10, 20:15, 9:18, 21:22). Tai antrasis kartas, kai Kėdainių komanda iškovojo DNB LKF taurės bronzą. Tą padaryti „Kėdainių Triobet“ krepšininkams buvo pavykę ir 2007 metais.

Rungtynių pradžioje atrodė, kad šį kartą intrigos nebus. Po patirto pralaimėjimo pusfinalyje Prienų ekipa atrodė vis dar neatsigavusi psichologiškai, o tuo naudodamiesi kėdainiškiai vis didino savo persvarą. 19 varžybų minutę Kėdainių ekipos pranašumas pasiekė 17 taškų (37:20) persvarą.

Per didžiąją pertrauką Virginijus Šeškus sugebėjo rasti tinkamus žodžius ir įkvėpė savo auklėtinius kovai. „Rūdupis“ ėmė kibiau gintis ir po spurto 14:0 sumažino atsilikimą nuo kėdainiečių iki minimumo (47:48). Ketvirtojo kėlinio viduryje Prienų ekipai pavyko išlyginti rezultatą (52:52), tačiau mačo pabaigoje geriau sekėsi „Kėdainiai-Triobet“ komandai, kuri atrėmė visus varžovų bandymus dar kartą išlyginti rezultatą ir šventė pergalę.

Po mačo buvo paskelbtas ir apdovanotas „Kėdainiai Triobet“ komandos naudingiausias žaidėjas Vidas Ginevičius, kurį komandos draugai vadina „Seniu“.

„Tikrai smagu kažką iškovoti. Visi kovėmės, daug emocijų, sunku ką ir kalbėti. Labai smagu dėl komandos ir trenerio – pagaliau padovanojome Kėdainiams medalį. Turėjome solidžią persvarą, bet žinojome, kad varžovai vysis, todėl ir stengėmės iki paskutinės minutės. Ačiū Dievui, kad viskas gerai baigėsi“, – sakė V. Ginevičius.

Žaidė kęsdamas skausmą

Beje, V. Ginevičius žaidė patyręs traumą – finalo ketverto varžybų išvakarėse jis vakarinėje treniruotėje susidūrė su komandos draugu ir stipriai susimušė dešinę ausį. Visą naktį įžaidėją kamavo didžiuliai skausmai, tačiau sugebėjęs numigti vos 4 valandas jis su komanda išvyko į Kauną ir jau 9 valandą ryto dalyvavo rytinėje treniruotėje. Iškart po treniruotės krepšininkas kreipėsi į medikus. Jam buvo diagnozuotas kairės ausies būgnelio sumušimas. Po medikų apžiūros V. Ginevičiui buvo leista dalyvauti pusfinalio varžybose. Visų varžybų metu jį vargino skausmas, tačiau nepaisydamas to jis sugebėjo tapti visos Kėdainių komandos vedliu.

Gediminas Petrauskas: „Noriu padėkoti visiems – žaidėjams, rėmėjams, treneriams. Ypač žaidėjams, kurie atiduoda visas jėgas. Trečiajame kėlinyje buvo sunkus momentas, kai Prienai grįžo į žaidimą. Bet įrodėme, kad norėjome pergalės ir tikrai tuo džiaugėmės. Išėjome su dideliu užsidegimu ir noru kovoti, bet jeigu varžovai sugeba atsigauti trečiame kėlinyje, tai parodo, kad ir jie nebuvo visai pavargę. Trečiame kėlinyje susidūrėme su jų kibesne gynyba.

Dabar važiuosiu namo ir išsimiegosiu, nes jaučiuosi pavargęs po praėjusios nakties, daug ruošėmės šioms rungtynėms. Žaidėjams daviau kelias laisvas dienas, bet nėra daug laiko, nes trečiadienį vėl žaidžiame su Prienais.“

Ramūnas Bielys

Knypava.lt

Jei šis grupuotės tikslas pavyks, tai bus išties rimtas žingsnis kovoje tiek su autorinių teisių gynėjais, tiek su JAV valdžios institucijomis. Savo pareiškime programišių grupė grasina išjungti internetą ir tai įvardija kaip protestą prieš „SOPA, Volstrytą, mūsų neatsakingus lyderius ir mylimus bankininkus, kurie visą pasaulį verčia badauti, siekdami patenkinti savo savanaudiškus poreikius, vedami vien tik sadistinių tikslų“. Jei internetas kovo 31 dieną tikrai bus išjungtas, visam pasauliui teks bent kurį laiką pagyventi be galimybės prisijungti prie globaliojo informacijos tinklo.

Taigi kaip „Anonymous“ planuoja įvykdyti šią ambicingą užduotį? Atsakymas paprastas – tam reikės įveikti 13 „šakninių“ (angl. root) DNS serverių. Taip bus deaktyvuotas HTTP protokolo palaikymas, kadangi niekas negalės atlikti interneto vardų susiejimo su IP adresais. Daugelis, įvesdami konkrečius interneto svetainių adresus, pvz. http://www.google.com ar bet kokį kitą, gaus pranešimą apie klaidą, tad tai vers manyti, jog internetas išjungtas. Grupuotė savo pranešime priduria, jog tai nebus tikras interneto išjungimas, bet daugeliui atrodys, jog taip ir yra.

„Anonymous“ teigia, jog tai tik protestas ir jų tikslas nėra „nužudyti“ internetą. Vietoj to sutrikimas turėtų būti laikinas, ir turėtų pasireikšti ten, „kur labiausiai skauda“.

Knypava.lt

„Mūsų sąjunga vienija ne tik stambiuosius, bet ir smulkius ūkininkus, kurių valdos nesiekia nė dešimties hektarų. Svarbu, kad būtų noro bendras problemas spręsti drauge“, – sakė V. Ivanauskas.

O Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos narių valdų vidurkis šiuo metu balansuoja ties 200 hektarų.

,,Tegu visus sulygina“

Šiuo metu vienas svarbiausių Ūkininkų sąjungos uždavinių – rengtis gyvenimui po 2013-ųjų metų, kai Lietuvos žemdirbiai jau negaus Europos Sąjungos paramos įvairiems modernizavimo projektams. Vadinasi, reikia stengtis, kad bent išmokos už kitą veiklą priartėtų prie Europos Sąjungos vidurkių.

„Europos Sąjungos senbuviai nori, kad jų žemdirbiai gautų kur kas didesnes išmokas už dirbamą žemę nei Lietuvoje ir kitose šalyse naujokėse. Mūsų tikslas tas išmokas sulyginti. Nenorime gauti daugiau už kitus – tegu tik visus sulygina ir leidžia normaliai konkuruoti“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungai vadovaujantis kėdainietis Jonas Talmantas. Pasak J. Talmanto, Europos Sąjungos senbuvėse šiuo metu už kiekvieną dirbamos žemės hektarą skiriama po 266 eurus išmokų, o Lietuvoje – tik 370 litų. Ko tokiomis sąlygomis vertos kalbos apie sąžiningą konkurenciją?

Prognozėms dar per anksti

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Vitas Lopinis susirinkime informavo apie prasidedančius rezervinių miškų pardavimo aukcionus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Saulius Cirinka kvietė dar aktyviau naudotis šios organizacijos paslaugomis.

Kokį derlių Kėdainių ūkininkai prognozuoja šįmet? ,,Dar anksti apie tai kalbėti. Sulauksime pavasario, pamatysime, kaip peržiemojo kviečiai, rugiai, rapsai, tik tada galėsime daryti patikimesnes išvadas“, – atsakė tiskūniškis (Vilainių sen.) Aidanas Dumbinskas.

Vilija Mockuvienė

Knypava.lt

Akivaizdu, kad Lietuvos teisėtvarkos institucijas, prokuratūrą, teismus ir apskritai visą teisinę sistemą apėmė sisteminė krizė. Ji skatina antivalstybinį elgesį.

Tačiau, mūsų įsitikinimu, situacijos, kuri susiklostė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT), kol kas negalime vertinti vienareikšmiškai ir beatodairiškai išreikšti paramą konkretiems pareigūnams. Šiuo metu nepakanka duomenų, kad galėtume konstatuoti, jog FNTT vadovai persekiojami dėl to, kad jie tyrė vieną ar kitą bylą. Stebime šiuos procesus, manome, kad prokuratūra ir politikai turi kuo greičiau paskelbti aukštų pareigūnų atleidimo motyvus ir juos pagrįsti įtikinančia informacija ir tikimės, kad tai atsitiks artimiausiu metu.

Pritarsime ir remsime pilietines protesto akcijas, kuriose bus reikalaujama kuo greičiau visuomenei paviešinti informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių atleidžiami aukščiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai. Mes už akcijas, kuriomis siekiama, kad pareigūnus ir piliečius teistų ne Valstybės saugumo departamento (VSD) agentai, politikai, Vidaus reikalų ministras, o viešas teismas, kaip ir pridera demokratinėje teisinėje valstybėje. Teisinės valstybės principą atitiktų tai, kad tik teismo – ne politiniu – sprendimu galėtų būti panaikinta pareigūnui teisė dirbti su slapta informacija.

Nepartinio demokratinio judėjimo bendražygius, kurie ketina dalyvauti trečiadienio

mitinge prie Prezidentūros, kviečiame susilaikyti nuo išvadų konkrečių pareigūnų atžvilgiu ir išreikšti raginimus tik tiek, kiek tai susiję su siekiais (1) depolitizuoti teisėsaugą, (2) į teisingumo vykdymą įtraukti visuomenės atstovus (tarėjus), (3) užtikrinti teisinių procesų viešumą ir objektyvumą, (4) nedelsiant visuomenei pateikti informaciją apie banko „Snoras“ nacionalizavimo priežastis ir su tuo susijusios informacijos nutekinimo bei aukštų pareigūnų atleidimo aplinkybes, bei galimą žalą, kurią tokie veiksmai sukėlė.

Jau artimiausiu metu NDJ valdyba paskelbs savo poziciją šiuo ir kitais klausimais.

Demokratija.eu informacija

Knypava.lt