Kuklus užrašas ant Dotnuvos gatvės ketvirtuoju numeriu pažymėto pastato skelbia, kad jame įsikūrusi Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugija. Kas tai per organizacija? Ko gero, visi žinome posakį: ,,Vienas lauke – ne karys“. Daugelis girdėjome tėvo pamokas sūnums apie tai, kad į vieną šluotražį surištų virbų neįmanoma perlaužti. Prisimename ir patarlę, bylojančią, jog ten, „kur
[ tęsti... ]

Spalio 6-osios popietę Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai lankėsi Paberžėje (Kėdainių r.). Ši vietovė nuostabi ne tik civilizacijos dar nesudarkytu gamtovaizdžiu. Čia vis dar juntama vienuolio kapucino kunigo Algirdo Mykolo Dobrovolskio-Tėvo Stanislovo dvasia. Į Paberžę jis buvo paskirtas 1966-aisiais. Nuo tada šis mažas kaimelis ir tapo traukos objektu. Vietiniai žmonės ir tie, kurie artimiau pažinojo
[ tęsti... ]

„Kėdainių mugės” numeryje 31 (1333) išspausdinta publikacija „Grėjaus namo” kieme – istorinis butelis“, sulaukė atgarsio tarp šalies kolekcininkų: į redakciją paskambinęs vilnietis Žygimantas pasidalijo jo surinkta informacija apie mūsuose veikusią grafų Totlebenų dvaro alaus daryklą. Primename, kad toje publikacijoje aprašytas butelis, kurį archeologas Algirdas Juknevičius aptiko, kai viešbučio ,,Grėjaus namas“ kieme buvo kasama vandentiekio trasa.
[ tęsti... ]

Rugsėjo 28 d. Kėdainių kultūros centro Pelėdnagių skyriuje vyko projektas „Etninė edukacinė programa „Lietuvių legendos, sakmės ir mitai“. Šio projekto sumanytoja Kėdainių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Genovaitė Šaučiūnienė surengė Pelėdnagių krašto žmonėms aktualiausią šio projekto dalį – etninę edukacinę programą „Kėdainių krašto sakmės ir legendos“.   Renginio metu dalyviai ne tik pasyviai klausėsi, bet
[ tęsti... ]

Kėdainių kultūros centras pradėjo naują kūrybinės veiklos sezoną. Vasarą į aikštes ir senąjį miesto parką išvilioję renginiai jau sugrįžo į savo namus – Kėdainių kultūros centro pastatą. Įvairūs renginiai, koncertai, atvažiuojančių teatrų spektakliai, mėgėjų meno kolektyvų repeticijos ir pasirodymai – Kėdainių kultūros centras kiekvieną savaitę net po kelis kartus kviečia tuos pačius ir vis kitus
[ tęsti... ]

Unikali žmonių traukos vieta greitai taps dar patrauklesnė. Čia verda 1863 metų sukilimo muziejaus rekonstrukcijos darbai. Jau prieš ketverius metus įvertinta muziejaus pastato būklė buvo labai prasta ir netenkino darbuotojų bei lankytojų poreikių. Susidėvėjęs, neautentiškas pastato stogas, sutrūniję langai ir durys, savo amžių atgyvenę pamatai, pastatas be šildymo, vandentiekio, nuotekų tinklų ir vėdinimo sistemų. Pasenusi
[ tęsti... ]

Šventė „Lančiūnavai – 430“, vykusi rugpjūčio 14 d., prasidėjo Šv. Mišių auka Lančiūnavos Šv. Kazimiero bažnyčioje. Po Mišių aukos Lančiūnavos Aukštuvių gatvės ir Liepų alėjos sankirtoje atidengtas paminklinis akmuo. Paminklinį akmenį atidengė ūkininkas A. Galinis, šventino klebonas G. Naudžiūnas, kalbėjo Kėdainių krašto muziejaus istorikas V. Banys. Šventė tęsėsi Lančiūnavos pagrindinės mokyklos stadione. Susirinkusiuosius pasveikino Vilainių seniūnas A. Bružas.
[ tęsti... ]

Vieną iš svarbų pėdsaką Kėdainių krašto istorijoje palikusių šeimų – grafai Totlebenai. Miesto parkas, ant aukštos Smilgos upelio terasos, prie dabartinės Darbo biržos, išlikęs mūrinės ligoninės pastatas, vienintelis Lietuvoje minaretas – tai jų palikimas. Rusijos armijos generolas Eduardas Francas Totlebenas (originali pavardės  transkripcija – Todleben) pagal tautybę – vokietis. Kėdainių dvaro savininku jis tapo 1869
[ tęsti... ]

Miškuose slypintys juodųjų gandrų lizdai vis dažniau aptinkami apleisti ar tik nežymiai tvarkyti, o ir užimtieji neretai lieka be gyvybės ženklų net ir išsiritus jaunikliams. Nors gamtinės sąlygos buvo palankios, Krekenavos regioniniame parke esančiuose 4 juodųjų gandrų lizduose šiemet neišaugo nė vienas jauniklis. Panaši situacija stebima ir aplinkinėse teritorijose. Šiais metais pradedamas vykdyti Aplinkos ministerijos
[ tęsti... ]

Lauke, pamiškėje ar pakelėje – vienišas kryžius. Lietuvio akiai toks vaizdas – įprastas: nuo seno taip primenamos skausmingos netektys, garbingos datos,  kolūkių laikais būdavo įamžinami naikinami vienkiemiai. Gražiai prižiūrėtas kelių metrų aukščio kryžius nuo pat 1945-ųjų vasaros išdidžiai stovi ir netoli Labūnavos (Pelėdnagių sen.) – buvusio Pamidžgulio kaimo lauke. Visus kaustydavo baimė Visa, kas gyva,
[ tęsti... ]