Šį rudenį ne tik per Kėdainių rajoną, bet ir per visą Lietuvą plačiai nuskambėjo žinia apie tai, kad ties Lažais (Surviliškio sen.) šernas užpuolė mokyklinio autobuso laukusias mergaites. Kodėl taip atsitinka?

Žvėrių ir žmogaus santykiai formavosi daug amžių. Mūsų protėviams reikėjo kaloringo maisto, tad jie laukinius gyvūnus medžiojo. Žvėrys, be abejo, norėjo likti gyvi, tad ilgainiui žmogaus ėmė besąlygiškai bijoti ir, vedami savisaugos instinkto, vengti su juo susitikti. Tačiau būna ir išimčių.

Pavojingiausi – ne būtinai plėšrūs

Daugelis kažkodėl įsitikinę, kad didžiausią pavojų žmogui kelia plėšrūs gyvūnai. Matyt, pats žodis ,,plėšrus“ asocijuojasi su pavojumi. Tačiau minėtas incidentas Lažuose parodė, kad pavojingi gali būti ne tik plėšrūnai.

Šernai – visaėdžiai gyvūnai, mintantys tiek augaliniu, tiek gyvuliniu maistu. Bet dėl maisto jie paprastai nepuola nei kitų žvėrių, nei, juolab, žmonių. Kas gali paskatinti agresiją?

Aršiai gina jauniklius

Rusų patarlė byloja: „Eini medžioti meškos – pasikviesk kunigą, eini medžioti šerno – užsisakyk karstą“. O patarlės be reikalo juk neatsiranda. Kartais šernai įniršta ir puola tuomet, kai žmogus peržengia jų intuityviai nusistatytas individualios saugos zonas ir per daug arti prisiartina. Taip atsitinka retai, tačiau visgi būna – ypač jei žmogus šerno link tyliai žingsniuoja iš priešvėjinės pusės. Netikėtai užkluptas žvėris gali pulti iš išgąsčio.

Gerokai dažniau žmonės atakuojami tada, kai žmonės pernelyg priartėja prie dar nesugebančių savarankiškai pasprukti žvėries jauniklių: tokiais atvejais tiek tėvas, tiek motina tiesiog išprovokuojami savo vaikus ginti. Neretai puola sužeisti šernai, ypač jei medžiotojai juos persekioja. Turėdami pakankamai jėgų, žvėrys, be abejo, spruktų tolyn. O jų pristigus, belieka gintis puolant.

Vaistų nuo pasiutligės nėra

Tačiau dažniausiai pavojingi incidentai kyla tuomet, kai susiduriama su sergančiu pasiutlige žvėrimi. Susirgęs pasiutlige, žmogų gali pulti bet kuris gyvūnas – net baili stirnelė ar kiškis. O žmogui tokie išpuoliai pavojingi dvigubai: galima nukentėti ne tik mechaniškai (būti sužalotam), bet ir užsikrėsti itin pavojinga liga. Nuo įsigalėjusio pasiutligės viruso vaistų nėra. Gelbsti tik nesuvėluoti skiepai.

Prie Lažų kaimo mergaites šernas užpuolė ne miške, o tolokai laukuose. Į mišką tas šernas nespruko ir po išpuolio – toliau klaidžiojo netoli gyvenamųjų vietų. Šie požymiai leidžia manyti, kad tas šernas tikrai sirgo pasiutlige.

Ne be kaltės ir žmonija

Vis dažniau neįprastai elgiasi ir sveiki, pasiutlige neužsikrėtę žvėrys. Nereikėtų stebėtis dėl to, kad laukiniai gyvūnai dažnai susiduria su automobiliais keliuose: nei šernai, nei briedžiai ar stirnos eismo taisyklių juk neišmano.

Tačiau Kuršių Nerijoje šernai ne tik išknaisioja šalia gyvenamųjų namų esančius daržus ar gėlynus, bet ir tarsi muitininkai stabdo keliu važiuojančius automobilius bei reikalauja duoklės – skanėstų. Naktimis po priemiesčius vis įžūliau šmirinėja lapės ir mangutai. Daržinių, tvartų ar net gyvenamųjų namų palėpėse įsikuria kiaunės, šeškai.

Rytais po didmiesčių pakraščius neretai paklajoja ir pasimetusios stirnos. O jaunas briedis prieš kelerius metus buvo užkopęs net į Kauno daugiabučio laiptinės penktąjį aukštą. Daugelis tokiu elgesiu piktinasi – esą žvėrys braunasi į jiems nepriklausančias buveines. Tačiau iš tikrųjų juk yra priešingai: vis daugiau žmonių braunasi į natūralias žvėrių buveines.

Besiplečiantys miestai ir pramoninės statybos iš laukinių gyvūnų atima vis didesnius natūralių buveinių plotus, pažeidžia per amžius susiformavusias jų migracijos trasas. Būtent todėl kontaktai su laukiniais gyvūnais ne tik neišvengiami, bet ir vis dažnėja, Turime su tuo susitaikyti.

Laikraštis „Kėdainių mugė”

Knypava.lt